Antrasis projekto „AthenaPlus“ partnerių susitikimas Berlyne
2013 m. spalio 7–9 d. Berlyne (Vokietija) įvyko antrasis tarptautinio projekto „AthenaPlus“ („Access to Cultural Heritage Networks for Europeana“) plenarinis susitikimas (plačiau apie „AthenaPlus“ projektą: https://www.emuziejai.lt/athenaplus_projektas/). Susitikime dalyvavo 40 projekto partnerių atstovai iš 21 šalies bei kviestiniai svečiai. Lietuvos dailės muziejui atstovavo filialo Lietuvos muziejų informacijos, skaitmeninio ir LIMIS centro Informacinių technologijų ir LIMIS skyriaus sistemų inžinierius Ernestas Adomaitis, projekto „Lietuvos integralios muziejų informacinės sistemos (LIMIS) diegimas Lietuvos muziejuose“ vyr. redaktorė Laimutė Strolytė ir projekto „AthenaPlus“ skaitmeninio turinio surinkimo, pateikimo ir panaudojimo vyr. specialistas Donatas Snarskis. Renginiai vyko „Kulturforum“ komplekse.
Po trumpo projekto koordinatorių iš Centrinio suvestinio Italijos bibliotekų katalogo ir bibliografinės informacijos instituto (ICCU) įžanginio žodžio pirmoji susitikimo diena buvo paskirta praktiniams mokymams: pasiskirstę į dvi grupes dalyviai susipažino su LIDO metaduomenų telkimo schemos standartu, jo panaudojimo galimybėmis, išmoko dirbti su MINT įrankiu, kuris bus naudojamas metaduomenų susiejimui ir pateikimui į „Europeana“ portalą, taip pat susipažino su TMP (Terminology Management Platform) pirmąja versija, kuri padės sujungti daugiakalbius žodynus ir tezaurus. Buvo pristatytos pagrindinės platformos funkcijos: terminologijų kūrimo, įkėlimo, susiejimo ir praturtinimo galimybės.
Antrą susitikimo dieną vyko plenarinis posėdis, kurio metu visos projekto darbo grupės pristatė savo darbo rezultatus. Projekto techninė koordinatorė Maria Teresa Natale apžvelgė projekto raidą ir aptarė aktualiausius administracinius klausimus, vėliau savo darbus ir veiklos planus pristatė kiekvienos darbo grupės lyderiai. Darbo sesijos pabaigoje pristatytos ateities projektų vystymo perspektyvos bendrojoje programoje „Horizontas 2020“. Pabrėžta, kad Europos Komisija numato prioritetą skirti ne tik metaduomenų telkimui, tačiau ir suskaitmeninto kultūrinio paveldo turinio pakartotino naudojimo prieigų vystymui. Taip pat nutarta, kad kitas plenarinis susitikimas vyks 2014 m. kovą Bukarešte, Rumunijoje.
Trečiąją dieną vyko kūrybinės dirbtuvės „Interaktyvus skaitmeninių istorijų pasakojimas tarpininkaujant ir pritaikant kultūros paveldą“. Tai jau buvo plačiajai visuomenei atviras renginys, kurio pranešėjai pristatė savo pačių kurtus ar naudojamus įrankius. Išsamiau norėtųsi pristatyti kelis įdomesnius projektus:
Statytojų iššūkis (The Builders’ challenge) (pranešėjas Benjamin Cölle, prodiuseris, „INDI Film“ GmbH, Vokietija)
„Statytojų iššūkis“ – tai 3D formatu sukurtas filmas apie Strasbūro katedros, kadaise aukščiausio pasaulio statinio, kūrėjus, architektus, statytojus, apie tai, kas vyko viduramžių statybos aikštelėje. Idėja buvo tarsi susieti tuos, kurie šiandien domisi katedromis, jų statyba, su tais, kurie prieš kelis amžius jas statė.
Vėliau projektas papildytas, ir dabar susideda iš keturių medijos platformų, kurios tarpusavyje glaudžiai susijusios: minėtas 3D filmas, dokumentinis žaidimas, medijos archyvas ir mobili aplikacija. Yra galimybė katedrai kurti antrąjį bokštą (tikrovėje ji yra vieno bokšto), pakeliui susipažįstant su virtualiais architektais, kitais ekspertais, perprantant kūrimo principus. Vėliau galima savo statinio vaizdu pasidalinti su draugais „Facebook“ puslapyje, galima dalyvauti virtualiame architektūros konkurse su kitais bokšto statytojais (žaidėjais iš viso pasaulio).
Tikrai ambicingas ir puikiai atliktas, bendras Vokietijos ir Prancūzijos projektas – ne veltui po pristatymo klausytojams kilo klausimas, ar tai nekainavo daugiau negu pačios Strasbūro katedros pastatymas.
Filmo pristatymas (2:32 min video): http://cathedrale.arte.tv/le-film.php
Kaip buvo kuriamas filmas (20 min video): http://cathedrale.arte.tv/le-making-of.php
Žaidimas (rekomenduojame pažiūrėti intro): http://cathedrale.arte.tv/le-webdoc.php
„Pastatytų“ antrųjų bokštų galerija: http://cathedrale.arte.tv/xiaofu/#/en/gallery
„Daiktai“ („Things“) ir „Veidai“ („Faces“) (pranešėja Mirjam Wenzel, Berlyno žydų muziejus, Vokietija)
Vieno iš lankomiausių Berlyno muziejų ir didžiausio Europoje žydų muziejaus atstovė papasakojo apie įkurtą Rafaelio Rotho mokymo centrą, kuris pritraukia vieną trečdalį visų muziejaus lankytojų. Centras savo projektais praplečia Berlyno žydų muziejaus parodas, pakviesdamas prie kompiuterio ekrano.
„Daiktai“ – skaitmeninės istorijos apie 27 ypatingus eksponatus iš muziejaus kolekcijos, pasakojant, kaip jie buvo daryti, kaip naudojami, kodėl atsidūrė muziejuje, įvertinant jų istorinį kontekstą ir dabartinę reikšmę. Istorijos pasakojamos per nuotraukas, dokumentus, garso ir vaizdo įrašus, panaudojant interaktyvius elementus: perversti knygos puslapius, spręsti aritmetines užduotis naudojantis viduramžiškais skaičiavimo įrankiais, sudėlioti sinagogos dėlionę. Svarbi dalis – interviu su donorais, ekspertais, istoriniais liudnininkais. Pavyzdžiui, pristatant daktaro kabineto iškabą, galima paklausyti jo buvusio paciento interviu.
„Veidai“ – tai serijos vaizdo įrašų, kur šiuo metu Vokietijoje gyvenantys žydai pasakoja apie savo kasdienybę, apie santykį su religija. Kiekviena pasakojimų serija paliečia vis kitą temą: „Kasdienybė ir šventės“, „Tradicija ir įstatymas“, „Maistas ir gėrimai“, „Draugai ir šeima“. Greta subjektyvių žmonių pasakojimų įtraukti ir labiau didaktiniai įrašai, pristatantys istorinę patirtį, nusistovėjusias tradicijas, cituoja ištraukas iš Švento Rašto ir pan. Įrašai peržiūrimi ne tiesiniu būdu, o pasiūlant nuorodas į susijusius įrašus, kiekvienam lankytojui pateikdami savitą kelią, ir jau kartą peržiūrėti įrašai daugiau nebesiūlomi (sutvarkyti pagal interaktyvią Korsakowo sistemą, sukurtą Berlyno menininko multimedijos filmų kūrėjo Florijano Talhoferio).
Įdomus muziejaus sprendimas, kad abudu projektai, nors būdami skaitmeniniai, nėra pasiekiami internetu – juos galima peržiūrėti tik apsilankius Rafaelio Rotho mokymo centre. Muziejaus puslapyje galima rasti tik išsamų projektų aprašymą, su pavyzdžiais ir nuorodomis.
Tačiau muziejus taip pat turi ir internetinių parodų, kurias pateikia vadinamoje „Interneto vitrinoje“ (Online showcase). Paminėtinas pavyzdys yra paroda „1933-ieji: Vokietijos žydų pabaigos pradžia“ („1933: The Beginning of the End of German Jewry“), pristatanti nuotraukas ir dokumentus, liudijančius apie žydų teisių atėmimą ir atskirtį. Eksponatai susieti su konkrečiomis datomis, konkrečiais tų metų įvykiais ir yra pateikiami kalendoriaus forma. Paroda yra tebesitęsianti iki 2013 metų galo, todėl vis pasipildo nauja medžiaga. Pristatant naują eksponatą, informacija yra paskleidžiama socialiniuose tinkluose („Facebook“, „Twitter“), todėl ši paroda susilaukė daug grįžtamojo ryšio.
Kiti pristatyti projektai: „Djehouti“, interaktyvi istorijų pasakojimo bendruomenė, „7 scenes“, mobili istorijų pasakojimo platforma, „Homm“, aktyvi multimedijos laboratorija muziejams. Taip pat paminėta daug kitų įdomių projektų ir įrankių: „Collective access“, „Klynt“, „Content linked to space“, „Omeka“, „Memory loops“, „History pin“, „Walk with me“, „The spiral“, „Type:rider“.
O vakarais konferencijos dalyviai galėjo gėrėtis Berlyne tomis dienomis vykusiu šviesų festivaliu.
Laimutė Strolytė, Donatas Snarskis
Lietuvos dailės muziejaus filialas
Lietuvos muziejų informacijos, skaitmeninimo ir LIMIS centras