Kilnojamos parodos stendai>
LDM filialo LM ISC LIMIS parengtos dvi kilnojamosios parodos: stendinė paroda „XIX a. II p.–XX a. pr. Lietuvos valstybės politikos, kultūros, mokslo, visuomenės elitas ir jo aplinka“ ir J. B. Bułhako fotografijų kopijų paroda „Vilnius ir jo architektūrinės detalės“ iš LDM rinkinių tęsia savo kelionę po Lietuvos kultūros ir švietimo įstaigas. Nuo 2014 m. sausio 6–vasario 1 dienos jos veikia Maironio lietuvių literatūros muziejuje (Rotušės a. 13 (3 aukštas), Kaunas). Čia paroda atvežta iš Anykščių sakralinio muziejaus, kur ji 2013 m. gruodžio–2014 m. sausio 5 dienomis buvo eksponuojama Anykščių koplyčioje veikiančiame Pasaulio anykštėnų kūrybos centre (Vilniaus g. 36). Prieš tai paroda buvo eksponuojama LDM filialo LM ISC LIMIS patalpose, Skuodo Pranciškaus Žadeikio gimnazijoje ir Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje.

Parodą „XIX a. II p.–XX a. pr. Lietuvos valstybės politikos, kultūros, mokslo, visuomenės elitas ir jo aplinka“ sudaro teminiai stendai, kuriuose panaudotos senosios fotografijos iš 25 Lietuvos muziejų, dalyvaujančių tarptautiniame senųjų nuotraukų, sukurtų pirmąjį fotografijos gyvavimo šimtmetį (1839–1939 m.) skaitmeninimo ir sklaidos projekte „Europeana Photography“.

Dalis parodos stendų skirta Lietuvai svarbiems įvykiams, jubiliejams pažymėti: 1863 m. sukilimui, Žemaičių krikšto 600 metų sukakčiai, Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžiui per Atlantą, lėktuvu „Lituanica“, Nepriklausomos Lietuvos kariuomenės įkūrimui, Klaipėdos krašto prijungimui prie Lietuvos, XIX a. pab.–XX a. pr. Lietuvos tautiniam sąjūdžiui.

Kita stendų dalis pasakoja apie Lietuvos iškilias asmenybes. Čia pateikiamos nuotraukos, faktinė informacija apie Lietuvos patriarchą Joną Basanavičių, pirmąjį Lietuvos prezidentą Antaną Smetoną, kalbininkus Joną Jablonskį, Kazimierą Būgą, teisininką Mykolą Romerį, Vilniaus kultūros ir visuomenės veikėjus Mariją ir Jurgį Šlapelius, verslininką ir visuomenės veikėją Petrą Vileišį, poetus Maironį ir Antaną Baranauską.

Trečioji stendų dalis skirta Lietuvos dvarams ir jų šeimininkams. Parodos lankytojams pristatomi Rietavo, Rokiškio dvarai, pasakojama apie Palangą bei Kretingos ir Palangos dvarų šeimininkus Tiškevičius, Plungės ir Rietavo kunigaikščius Oginskius, didikus Tyzenhauzus, Radvilas, bajorus Kosakovskius. Didelė dalis fotografijų, liudijančių apie šių dvarų gyvenimą XIX a. pab.–XX a. pr. yra sukurta pačių dvarininkų arba jiems užsakius, o nacionalizavus dvarus, buvo perduota didikams priklausiusiuose dvaruose įsikūrusiems muziejams ir čia išsaugota iki šiol, o dabar skaitmeninama ir, naudojant šiuolaikines informacines technologijas, pristatoma visuomenei.

Projekto „Europeana Photography“ įgyvendinimo metu (2012–2014 m.) planuojama suskaitmeninti ir Lietuvos integralios muziejų informacinės sistemos portale LIMIS www.limis.lt paskelbti informaciją apie 20 tūkstančių Lietuvos muziejuose saugomų senųjų fotografijų. Visos jos bus pateiktos ir svarbiausiam Europos kultūros paveldo portalui „Europeana“ www.europeana.eu. Didelė dalis šių nuotraukų portale www.limis.lt jau pristatoma visuomenei.

Su parodos „XIX a. II p.– XX a. pr. Lietuvos valstybės politikos, kultūros, mokslo, visuomenės elitas ir jo aplinka“ stendais interneto vartotojai turi galimybę susipažinti Lietuvos dailės muziejaus interneto svetainės puslapyje http://www.ldm.lt/LDM/Slapeliai.htm

Parodos koncepcijos ir tekstų autorė – Danutė Mukienė, kuratorės – Danutė Mukienė ir Viktorija Jonkutė, dailininkė – Loreta Uzdraitė.

J. B. Bułhako fotografijų parodoje „Vilnius ir jo architektūrinės detalės“ eksponuojamos 24 nuotraukų kopijos iš LDM rinkinių.

Janas Brunonas Bułhakas (1876–1950) – žymiausias XX a. I p. Lietuvos fotografas. Jis tris dešimtmečius gyveno Vilniuje, buvo Stepono Batoro universitete įkurtos Meninės fotografijos katedros vadovas, daugelio vietinių ir tarptautinių parodų dalyvis. Čia jo iniciatyva įsteigtos pirmosios fotografų organizacijos. Išgarsėjo Vilniaus ir kitų Lietuvos vietų impresionistinėmis fotografijomis. Sukūrė Vilniaus miesto ikonografinį archyvą.

J. B. Bułhakas buvo ne tik fotografas, bet ir fotografijos teoretikas, propagavęs piktorialistinę raišką (estetika, kuri siekė fotografiją priartinti prie dailės, ypač impresionistinės). Paskelbė daugiau negu 100 straipsnių, keturias fundamentalias fotografijos teorijos monografijas. Rūpinosi periodinių leidinių leidyba, profesionalios meninės fotografijos sklaida. Siekė, kad fotografija būtų pripažinta kaip profesionalaus meno sritis.

J. B. Bułhako autorinė fotografijų kolekcija – didžiausia iš saugomų Lietuvos dailės muziejuje. Ypatingos vertės yra 1912–1915 m. magistrato užsakymu parengtas detalus miesto gatvių, architektūros paminklų fotografijų rinkinys „Fotografijos Archyvas“, 1915–1919 m. užfiksuoti istoriniai miesto įvykiai, 1944 m. su sūnumi Janušu karo komisaro užsakymu darytos sugriauto miesto fotografijos.

Surengtos parodos . Išsamiau >