2014 m. spalio 1–3 d. Romoje (Italija) įvyko ketvirtasis tarptautinio projekto „AthenaPlus“ – „Europeanos“ prieiga prie kultūros paveldo tinklų“ („AthenaPlus“ – Access to cultural heritage networks for Europeana“) plenarinis susitikimas. Be to, antrą susitikimo dieną čia taip pat buvo surengtas vienas iš Italijos pirmininkavimo ES tarybai renginių – tarptautinė konferencija „Pakartotinis skaitmeninto kultūros paveldo panaudojimas edukacijai, turizmui ir laisvalaikiui“.  Plenariniame posėdyje, vykusiame Romos nacionalinės centrinės bibliotekos patalpose, dalyvavo 40 projekto partnerių atstovai iš 21 šalies. Lietuvos dailės muziejui (LDM) atstovavo filialo Lietuvos muziejų informacijos, skaitmeninimo ir LIMIS centras Informacinių technologijų ir LIMIS skyriaus (LM ISC LIMIS) sistemų inžinierius Ernestas Adomaitis ir projekto „AthenaPlus“ skaitmeninio turinio surinkimo, pateikimo ir panaudojimo vyr. specialistas Donatas Snarskis.

Skaitmeninto kultūros paveldo tolesnio panaudojimo įrankių kūrėjų ir testuotojų susitikimo akimirka. D. Snarskio nuotr.

Pirma susitikimo diena buvo paskirta atskirų darbo paketų posėdžiams ir juose atliktų darbų apžvalgai. Skaitmeninto kultūros paveldo tolesnio panaudojimo įrankių kūrėjų ir tų įrankių testuotojų (darbo grupės WP5 ir WP6) susitikimas prasidėjo kompleksinio virtualių parodų kūrimo įrankio „MOVIO“ kūrėjų ataskaita apie testavimo metu rastas bei ištaisytas klaidas ir naujai įdiegtus įrankio atnaujinimus bei patobulinimus. Vėliau pereita prie labiau praktinio įrankio apžvelgimo – buvo pristatomos juo kuriamos virtualios parodos. Čia savo parodas pristatė italų studentų grupė „Sole 24 Ore“ ir projekto partneriai iš Sándoro Petőfi literatūros muziejaus Budapešte, Švedijos Nacionalinio muziejaus, Nacionalinio archyvo bei Karališkojo arsenalo , Šiaulių „Aušros“ muziejaus, Vengrijos Nacionalinio muziejaus, Kroatijos Meno ir amatų muziejaus bei Tarptautinio informacijos valdymo sistemų ir paslaugų centro Lenkijoje. Įrankio testavimo metu atliktą darbą – iš Lietuvos dailės muziejaus rinkinių eksponatų kuriamą virtualią parodą „Architektūra ir dailė senajame Vilniaus universitete: XVI–XX a. pirma pusė“ – pristatėme ir mes, nepraleisdami progos po to susitikti ir pasikalbėti su „MOVIO“ kūrėjais akis į akį, pasidalinant išsamesniais pastebėjimais ir pasiūlymais, kaip įrankį būtų galima tobulinti toliau. Diena baigėsi tolesnių „MOVIO“ testavimo veiklų apžvalga ir naujų projekto metu kuriamų skaitmeninto kultūros paveldo pakartotinio panaudojimo įrankių esamos situacijos apžvelgimu. Planuojama, kad mokomosioms išvykoms mokyklose organizuoti skirtas įrankis „SchoolTrip“ ir pažintinių / edukacinių ekskursijų kūrimo programa „CityQuest“, pagal užuominas ieškant miestuose kultūros paveldo objektų, bus paruošti naudojimui jau nuo lapkričio mėnesio, todėl partneriai kviesti aktyviai prisidėti ir prie šių įrankių testavimo veiklų.

Antrą susitikimo dieną vyko tarptautinė konferencija „Pakartotinis skaitmeninto kultūros paveldo panaudojimas edukacijai, turizmui ir laisvalaikiui“, sulaukusi nematstovų iš Italijos muziejų, archyvų ir bibliotekų. Konferenciją pradėjo Italijos ir Europos Komisijos už kultūros sklaidos politikos formavimą atsakingų asmenų kalbos, tarp kurių buvo Antonia P. Recchia, Italijos kultūros ir paveldo apsaugos ministerijos generalinė sekretorė, Flavia Nardelli, Italijos Atstovų rūmų Kultūros, švietimo ir mokslo departamento atstovė, Silvia Costa, Europos Parlamento Kultūros ir švietimo komiteto pirmininkė, ir Giuseppe Abbamonte, Europos Komisijos Komunikacijos tinklų, turinio ir technologijų generalinis direktorius. Jie vienbalsiai kvietė dalyvius užtikrinti visuomenei kuo platesnę prieigą prie skaitmeninto kultūros paveldo, plėsti tarpinstitucinį bendradarbiavimą ir viešo bei privataus sektorių partnerystę, ypač kultūrinio turizmo srityje.

Tarptautinės konferencijos „Pakartotinis skaitmeninto kultūros paveldo panaudojimas edukacijai, turizmui ir laisvalaikiui“ akimirka. D. Snarskio nuotr.

Kultūros politikų sveikinimų kalbas konferencijoje sekė Pakartotinio panaudojimo ir turinio atskleidimo sesija, kurioje savo mintimis dalinosi Wim Pijbes, Valstybinio Nyderlandų muziejaus (Rijksmuseum) generalinis direktorius, Rossella Caffo, Centrinio suvestinio Italijos bibliotekų katalogo ir bibliografinės informacijos instituto (ICCU) direktorė, Jill Cousins, „Europeanos“ fondo direktorė, ir Gunter Waibel, JAV Smithsonian instituto skaitmeninimo programos biuro vadovas. Sesijos metu prabilta apie Europos kultūros paveldo institucijas ištikusią krizę skaitmeninimo srityje, kai, viena vertus, suskaitmeninus vos dešimtadalį (statistinis vidurkis) visų Europos kultūros paveldo objektų atsiskleidė lėšų trūkumas tolesnėms veikloms, kita vertus, kultūros institucijos vis dar ieško būdų, kaip jau suskaitmenintą kultūros paveldą panaudoti toliau, kuriant pridėtinę vertę savo šalių ekonomikoms. Dėl to konferencijoje kalbėję asmenys ragino dalyvius šia krizine situacija pasinaudoti atnaujinant ir sustiprinant savo organizacijas – mokytis iš pamokų, iš naujo apsibrėžti savo strateginę viziją ir tikslus, atlikti rinkos tyrimus ir analizuoti vartotojų poreikius, didinti veiklos efektyvumą, prisitaikant prie pasikeitusios aplinkos. Kalbėta, kad, jei tik autorinės teisės leidžia, institucijos turėtų drąsiau atverti savo skaitmenines kolekcijas ir leisti naudoti didelės raiškos vaizdus visiems, net ir komercinėms veikloms, nes taip didinama skaitmeninto kultūros paveldo pridėtinė vertė.

Po pietų darbas tęsėsi Gerosios patirties skaitmeninant švietimo ir turizmo reikmėms dalinimosi sesijoje. Joje išsiskyrė Europos istorijos mokytojų asociacijos (EUROCLIO) programos direktoriaus Steven Stegers pranešimas, pristatęs projektą „Historiana“. Šio projekto metu siekiama skaitmeninto kultūros paveldo „Europeanoje“ pagalba didinti istorijos mokymo kokybę. Svarbiausia pranešėjo mintis – siūlymas koncentruotis į skaitmeninimo kokybę, ne kiekybę. Be to, konferencijos dalyviai buvo kviečiami neužmiršti, kad technologijos yra ne problemos sprendimas, o tik įrankis, todėl, nors ir suteikdamos daugiau galimybių, jos tuo pat metu iškelia ir atitinkamus reikalavimus, prie kurių neprisitaikius atliktas kultūros paveldo skaitmeninimo darbas gali nuvertėti.

Konferenciją užbaigė iš įvairių Europos kultūros institucijų atstovų ir tarptautinių projektų dalyvių sudaryto apskrito stalo diskusija apie kūrybišką skaitmeninto kultūros paveldo pakartotinį panaudojimą ir turinio vartotojus. Joje buvo dar kartą išreikšta mintis apie selektyvų, tikslingą skaitmeninimą, orientuojantis į didelės raiškos vaizdų prieinamumą ir kokybiškos informacijos apie objektus kūrybišką pateikimą. Akcentuota, kad būtinas supratimas, kas yra tavo auditorija, kam reikalingi atskiri tyrimai. Bet kokiu atveju, kalbėta apie tendenciją, kad absoliuti dauguma žmonių lankosi muziejuose norėdami gerai praleisti laiką, todėl būtina į tai atsižvelgti ir atitinkamai keistis iš vidaus, nuo pat organizacinės struktūros. Be to, siūlyta ieškoti veiklos tvarumo ar net komercinės naudos ilgalaikėje perspektyvoje, kam būtinas orientavimasis į jau esamus verslo modelius ir sąsajų su jais užmezgimas.

Paskutinę susitikimo dieną vyko plenarinis posėdis, kurio metu visos projekto darbo grupės pristatė savo darbo rezultatus ir tolesnių veiklų planus. Projekto koordinatorės Rosella Caffo ir Maria Teresa Natale (ICCU) apžvelgė projekto raidą ir aptarė aktualiausius administracinius klausimus: projekto tęstinumą ir tvarumą jam pasibaigus, partnerių tinklo išlaikymo svarbą, projekto patikros metu gautas pastabas. Nutarta, kad kitas projekto plenarinis posėdis vyks 2015 m. vasario 25–27 d. Rygoje. Po to savo darbus ir veiklos planus pristatė kiekvienos darbo grupės lyderiai. Aptarus duomenų teikimo „Europeanos“duomenų bazei planus (WP2 ir WP 3 darbo grupės), Terminologijos valdymo platformą kuriančio WP4 darbų paketo atstovai pristatė atnaujintą savo įrankį. Skaitmeninto kultūros paveldo tolesnio panaudojimo įrankių kūrėjų ir tų įrankių testuotojų darbo grupės (WP5 ir WP6) pristatė savo darbo rezultatus ir apžvelgė tolesnių veiklų grafiką. Posėdį baigė Informavimo ir sklaidos darbo paketo (WP 7) pristatymas, kuriame daugiausia dėmesio buvo skiriama viešinimo veiklų aptarimui ir projekto metu leidžiamo žurnalo „Uncommon Culture“ einamiesiems reikalams.

Donatas Snarskis
Lietuvos dailės muziejaus filialas
Lietuvos muziejų informacijos, skaitmeninimo ir LIMIS centras