2015 m. spalio 20–21 d. Romoje (Italija) Nacionalinėje centrinėje bibliotekoje buvo surengtas baigiamasis tarptautinio projekto „AthenaPlus“ – „Europeanos“ prieiga prie kultūros paveldo tinklų“ (AthenaPlus – Access to cultural heritage networks for Europeana) partnerių susitikimas bei tarptautinė projekto konferencija „Kultūros institucijos skaitmeninasi! Daugiakalbiškumas, kūrybiškumas ir pakartotinis panaudojimas“. Konferencijoje dalyvavo Italijos kultūros institucijų ir 40 projekto „AthenaPlus“ partnerių iš 21 Europos Sąjungos šalies atstovai. Lietuvos dailės muziejui atstovavo filialo Lietuvos muziejų informacijos, skaitmeninio ir LIMIS centro LIMIS duomenų saugos įgaliotinis Donatas Snarskis.

Konferencija „Kultūros institucijos skaitmeninasi! Daugiakalbiškumas, kūrybiškumas ir pakartotinis panaudojimas“. D. Snarskio nuotr.

Pirmą dieną konferencija buvo atidaryta Romos nacionalinės centrinės bibliotekos vadovo bei Italijos generalinės bibliotekų direktorės sveikinimo kalbomis bei pagrindinių pasiektų projekto „AthenaPlus“ rezultatų apžvalga. Perdavęs virš 3,5 milijonų suskaitmeninto kultūros paveldo (toliau – SKP) objektų „Europeanai“, tarptautinis projektas „AthenaPlus“ tapo antru pagal kiekį šios Europos skaitmeninės bibliotekos turinio teikėju. Be to, projekto metu buvo sukurti, testuojami ir tobulinami net keli įrankiai, skirti SKP pakartotiniam panaudojimui. Būtent tokias skaitmeninio pasaulio teikiamas galimybes ir jas iliustruojančius SKP panaudojimo pavyzdžius plačiau aptarė Giuseppe Abbamonte iš Europos Komisijos Komunikacijos tinklų, turinio ir technologijų generalinio direktorato. „Europeanos“ fondo atstovas Joris Pekel tęsė konferenciją, pasidalindamas aktualiaisiais didžiausios Europoje SKP bibliotekos iššūkiais, ir dalyvių retoriškai klausė: kaip vartotojui nepaklysti tarp daugiau nei 45 milijonų SKP objektų iš 3500 Europos institucijų ir padėti jam surasti tai, ko ieškoma? ar tikrai SKP kiekis yra svarbesnis už duomenų kokybę? kaip SKP kokybę užtikrinti? be duomenų kiekio, kokie galėtų būti kiti „Europeanos“ ir viso įsitraukusių institucijų tinklo sėkmės rodikliai bei vertinimo kriterijai? „Europeanos“ fondas į šiuos iššūkius bando atsakyti persitvarkydamas ir iš esmės keisdamas savo strategiją. Visų pirma, siekiant stipriai išplėsti SKP pakartotinio panaudojimo galimybes, „Europeana“ transformuojasi iš portalo, į platformą, siūlančią įvairius techninius sprendimus ir paslaugas, susijusius su sukaupto SKP pakartotiniu panaudojimu. Be to, vis labiau akcentuojamas ne sukauptas/pateiktas SKP kiekis, o metaduomenų kokybė, nes tai tiesiogiai atsiliepia galimybėms SKP panaudoti kuriant naujas paslaugas ir produktus galutiniams vartotojams. Institucijos privalo suprasti, kad ne visas SKP yra tinkamas viešinimui, juolab viešinimui „Europeanoje“, todėl turinio tiekėjai raginami nuosekliai dirbti gerinant SKP metaduomenų kokybę ir stiprinti pateikiamo turinio atranką. Dėl šių pasikeitimų, tarptautinis projektas „AthenaPlus“ yra paskutinis tokio pobūdžio projektas. Daugiau panašių projektų, kai vienas iš pagrindinių tikslų yra pateikti kuo daugiau SKP objektų iš Europos institucijų „Europeanai“ nebus.

Po įžanginės sesijos konferencijos pranešėjai bandė tiesiogiai atsakyti į klausimą, kaip SKP padaryti labiau patrauklų ir prieinamą pakartotiniam panaudojimui. Nemažai dėmesio sulaukė daugiakalbiškumo aspektas. Alessandro Lenci iš Pizos universiteto dalinosi automatinio SKP ir metaduomenų vertimo patirtimi, kuomet pritaikius lingvistinę analizę bei tam tikrus techninius sprendimus galima pasiekti net 80–90 proc. mašininio tekstų vertimo tikslumą. Daugiakalbiškumo svarbą patvirtino ir Christophe Roche iš Savojos universiteto, pristatydamas projekto „AthenaPlus“ metu sukurtą Tezaurų valdymo platformos (TMP²) sprendimą, leidžiantį susieti įvairius žodynus/tezaurus, naudojamus SKP metaduomenų aprašymui, tarpusavyje.

Pirmą renginių dieną užbaigė dar dviejų projekto „AthenaPlus“ parnerių atstovės, siūlydamos praktinius sprendimus, susijusius su SKP pasiekiamumo ir patrauklumo internete plėtra. Pirmiausia Regine Stein iš Marburgo Pilypo universiteto pasidalino projekto parterių ir vienos iš „Europeanos“ darbo grupių siūlymu didinti minimalius reikalavimus viešinamų SKP metaduomenų kokybei, pristatydama pilotinę Muziejų kolekcijų parodą. Šiai parodai 17 projekto „AthenaPlus“ partnerių (tarp jų ir Lietuvos dailės muziejus) atrinko po 100 SKP objektų, siekiant parodyti, kaip kokybiški SKP metaduomenys pagerina turinio naudojimo patirtį bei pasiekiamumą. Tuo tarpu Valentina Vassallo iš Kipro instituto pristatė Kipro nacionalinio SKP agregatoriaus patirtį. Gerinant SKP paiešką ir patrauklumą vartotojams buvo įdiegti inovatyvūs techniniai sprendimai, tokie kaip SKP paieška tiesiogiai žemėlapyje arba galimybė vartotojams patiems anotuoti atskirus SKP objektus.

Antra diena prasidėjo Gino Roncaglia iš Tuskijos universiteto pranešimu apie istorijų pasakojimų svarbą praeityje ir šiais laikais. Pranešėjas, pasitelkdamas įvairius pavyzdžius, dėstė, kokios yra istorijų pasakojimo teorinės bei praktinės prieigos ir kas yra ypatinga skaitmeniniams istorijų pasakojimams. Vienas iš aptartų skaitmeninių technologijų taikymo istorijų pasakojimams pavyzdžių  šiame vaizdo įraše:

Po to buvo pristatomi projekto „AthenaPlus“ metu sukurti įrankiai kūrybiniam SKP panaudojimui: mokomųjų išvykų planavimo ir organizavimo įrankis „SchoolTrip“, pažintinių / edukacinių ekskursijų kūrimo priemonė „CityQuest“, kompleksinių virtualių parodų kūrimo įrankis „MOVIO“ bei parodų viešinimo vienoje vietoje prieiga „MOVIO-HUB“, geografiškai lokalizuoto SKP panaudojimas „E-culture Map“ pilote bei skaitmeninis įrankis turistinių ir kultūriškai praturtintų maršrutų sudarymui „Urban Explore“. Konferencijos dalyviai išsamiau su visų šių priemonių funkcionalumu bei veikimu galėjo susipažinti atskirose paralelinėse įrankių naudojimo mokymo sesijose.

Plenarinio posėdžio akimirka. D. Snarskio nuotr.

Po pietų vyko projekto „AthenaPlus“ partnerių baigiamasis susitikimas, kuriame aptarti likę paskutiniai projekto darbai – konsorciumo sutarties pasirašymas, tvarumo plano parengimas, galutinių ataskaitų pateikimas ir problemos, kurias privalu išspręsti iki galutinės projekto patikros. Iš karto po šio pasitarimo parneriai pakviesti dalyvauti atvirajame „MICHAEL Culture“ asociacijos valdybos susitikime. Ši asociacija naujajame Europos Komisijos bei „Europeanos“ projektų etape atstovaus muziejų interesus, todėl visi „AthenaPlus“ partneriai buvo pakviesti prie jos prisijungti (Lietuvos dailės muziejus prie asociacijos prisijungė dar 2014 m. liepą). Būtent per šią asociaciją bus siekiama palaikyti sukurtą institucijų tinklą, ieškant būdų, kaip įgytą patirtį panaudoti „Europeanos“ Skaitmeninių paslaugų infrastruktūros projektuose ar kitose iniciatyvose.

LIMIS duomenų saugos įgaliotinis

Donatas Snarskis