2015 m. spalio 31 d. sėkmingai užbaigtas tarptautinis projektas „AthenaPlus“ – „Europeanos“ prieiga prie kultūros paveldo tinklų“. Projekte dalyvavo 40 partnerių institucijų iš 21 Europos Sąjungos valstybės narės. Tarp partnerių buvo ir du Lietuvos muziejai: Lietuvos dailės muziejus ir Šiaulių „Aušros“ muziejus.

Pagrindiniai projekto rezultatai:

1. Duomenų eksportas į „Europeaną“

Vienas pagrindinių projekto „AthenaPlus“ tikslų buvo skaitmenintų kultūros paveldo vertybių tiek iš viešojo, tiek iš privataus sektoriaus institucijų metaduomenų įrašų perdavimas Europos skaitmeninei bibliotekai „Europeana“. Per projekto įgyvendinimo laikotarpį (2013 m. kovo – 2015 m. spalio mėn.) visi partneriai bendrai pateikė virš 3,5 mln. objektų metaduomenis (juos galite peržiūrėti čia). Pagal išeksportuotų duomenų kiekį projektas „AthenaPlus“ tapo antru turinio teikėju „Europeanoje“.

Duomenis teikė ir abu minėtieji Lietuvos muziejai.  Iš viso „Europeanos“ duomenų bazei perduota 20 908 „lietuviškų“ eksponatų metaduomenų įrašus.

Šiaulių „Auršos“ muziejaus 10  199 eksponatus galite peržiūrėti čia.

Tuo tarpu Lietuvos dailės muziejus, atlikdamas projekte numatytą nacionalinio muziejų agregatoriaus funkciją ir įtraukdamas į suskaitmeninto kultūros paveldo sklaidą kitus Lietuvos muziejus, pateikė 10 709 eksponatų metaduomenų įrašų.

Iš jų:

Franciszek Żmurko, Moters portretas, Lietuvos dailės muziejus

• 7 865 Lietuvos dailės muziejaus archeologijos, tapybos, LDK grafikos, istorinės fotografijos, sfragistikos, numizmatikos ir kitų rinkinių eksponatai bei archyvo vertybės;
• 668 Kauno IX forto muziejaus eksponatai;
• 572 Lietuvos jūrų muziejaus eksponatai;
• 406 Anykščių A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus eksponatai;
• 248 Zarasų krašto muziejaus eksponatai;
• 243 Žemaičių muziejaus „Alka“ eksponatai;
• 161 Maironio lietuvių literatūros muziejaus eksponatas;
• 137 Biržų krašto muziejaus „Sėla“ eksponatai;
• 93 Kauno miesto muziejaus eksponatai;
• 90 Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus eksponatų;
• 74 Rokiškio krašto muziejaus eksponatai;
• 55 Lietuvos švietimo istorijos muziejaus eksponatai;
• 49 Pinigų muziejaus eksponatai;
• 29 Lietuvos liaudies buities muziejaus eksponatai;
• 16 Kelmės krašto muziejaus eksponatų;
• 7 Literatūrinio A. Puškino muziejaus eksponatai.

2. Tezaurų valdymo platforma (TMP²) 

Tezaurų valdymo platforma TMP² yra internetinis įrankis skaitmeninto kultūros paveldo objektų metaduomenų praturtinimui, plečiant daugiakalbės terminologijos pritaikymą ir atvirųjų susietųjų duomenų  naudojimą. Įrankis leidžia kurti objektų metaduomenų koncepcines bei terminologijų struktūras, jas eksportuoti bei susieti tarpusavyje. Praktiškai išbandyti įrankį galite čia.

3. Įrankiai kūrybiniam skaitmeninto kultūros paveldo panaudojimui

Iš viso projekto metu buvo sukurti ir/arba patobulinti net 5 laisvai prieinami, nemokami ir nesudėtingai naudojami įrankiai pakartotiniam skaitmeninto kultūros paveldo panaudojimui.

•  „MOVIO“ – įrankis virtualių parodų kūrimui

  

  Pradinis pilotinės virtualios parodos „Architektūra ir dailė senajame Vilniaus universitete: XVI a.–XX a. pirma pusė“ puslapis

  „MOVIO“ buvo kuriamas atsižvelgiant į atminties institucijose dirbančių specialistų poreikius. Taip suformuotas programinės įrangos priemonių paketas, susidedantis iš paklausiausių komponentų, naudojamų kuriant virtualias parodas, tokių kaip ontologijos kūrimo įrankis, istorijų pasakojimo (angl. „Storyteller“) modulis, aktyvių zonų (angl. „HotSpot“)  įrankis vaizdams, vaizdų galerijos, interaktyvių laiko juostų kūrimo įrankis, geografinės sąsajos žemėlapyje ir kitos.

  Įrankio naudojimo instrukcijas ir platesnę informaciją apie „MOVIO“ rasite čia.

  Projekto „AthenaPlus“ metu įrankis buvo testuojamas ir toliau tobulinamas. Vienas iš testavimo veiklų Lietuvos dailės muziejuje rezultatų – pilotinė virtualios parodos „Architektūra ir dailė senajame Vilniaus universitete: XVI a.–XX a. pirma pusė“ versija.

• „CityQuest“ – pažintinės / edukacinės ekskursijos-žaidimai išmaniuosiuose įrenginiuose

  

  Žaidimo „Kriminalinės Vilniaus paveikslų galerijos istorijos“ titulinis vaizdas

  Įrankiu „CityQuest“ kuriami žaidimai / misijos / ekskursijos (angl. quest) tam tikroje teritorijoje (mieste, rajone, parke ar tiesiog muziejuje). Atsisiuntęs programėlę, vartotojas žaidimą gali pasiekti išmaniuoju įrenginiu (Android arba iOS operacinė sistema). Interneto ryšys reikalingas tik programėlei atsisiųsti ir konkrečiam žaidimui įkelti, suvedant specialų kodą. Žaidžiant patį žaidimą interneto ryšys nenaudojamas. Žaidimo tikslas – vaizdinių ir tekstinių užuominų pagalba surasti konkretų objektą. Prie ieškomo objekto yra pritvirtintas QR kodas, kurį nuskenavus žaidėjas gauna papildomą informaciją ir gali pereiti prie kitos užduoties atlikimo. Įveikęs visas užduotis vartotojui pateikiama pagrindinė statistika – kiek laiko užtruko paieškos, kiek užuominų išnaudota. Tad žaidėjai ar žaidėjų grupės gali varžytis tarpusavyje, kas greičiau įveiks visas užduotis ir užbaigs žaidimą.

Įrankio naudojimo instrukcijas ir platesnę informaciją apie „CityQuest“ rasite čia.

Projekto „AthenaPlus“ testavimo veiklų Lietuvos dailės muziejuje metu įrankio „CityQuest“ prieiga išversta į lietuvių kalbą ir buvo sukurtas žaidimas „Kriminalinės Vilniaus paveikslų galerijos istorijos“.

• „SchoolTrip“ – mokomųjų išvykų planavimo ir organizavimo priemonė

  Įrankis „SchoolTrip“ yra orientuotas į mokytojus, edukacinių išvykų ar ekskursijų organizatorius bei pačius moksleivius. Ši priemonė leidžia įtraukti mokinius į išvykų planavimo veiklas. Įrankio veikimo principas labai paprastas – mokytojas nustato pagrindinius išvykos tikslus, kaip atskiras užduotis, ir paskirsto jas mokiniams. Tuo tarpu patys mokiniai ieško informacijos apie lankytinus objektus, sudarinėja kelionės maršrutą, planuoja laiką ir pildo išvykos žurnalą internete. Mokytojas nuolatos stebi procesą, reikalui esant gali padėti arba pakreipti mokinius tam tikra linkme. Galutinis produktas – išvykos žurnalas, tam tikras keliautojo vadovas, kurį sukūrė patys mokiniai. Taip mokiniai ne tik domisi ir sužino informacijos apie išvykoje lankysimus objektus, bet ir įgauna laiko planavimo, kelionės organizavimo, informacijos paieškos bei kompiuterio valdymo įgūdžių.

Įrankio naudojimo instrukcijas ir platesnę informaciją apie „SchoolTrip“ rasite čia.

• „eCultureMap“ – priemonė geografiškai lokalizuoto skaitmeninto kultūros paveldo turinio atvaizdavimui

  Priemone „eCultureMap“ demonstruoja kokybiškų ir praturtintų skaitmeninto kultūros paveldo metaduomenų svarbą, ir, konkrečiai, geografiškai lokalizuoto „Europeanos“ skaitmeninio turinio pakartotinio panaudojimo galimybes. Žemėlapio pagalba šis įrankis sudaro sąlygas vartotojui ieškoti kultūros vertybių konkrečiose vietovėse, pagal tai formuoti kultūrinius maršrutus ir įkelti savo pačių turinį. Be to, priemonėje yra integruoti Google „StreetView“ žemėlapiai, leidžiantis palyginti kultūros vertybių atvaizdus su dabartiniu miestų vaizdu.

  Išsamesnę informaciją apie įrankį rasite čia.

• Įrankis turistinių ir kultūriškai praturtintų maršrutų planšetiniuose kompiuteriuose sukūrimui „Urban Explore“

  Įrankiu „Urban Explore“ kuriami turistiniai ir kultūriniai skaitmeniniai gidai iPad planšetiniams kompiuteriams. Šie turistiniai vadovai, kuriuos galima praturtinti vaizdo bei garso įrašais, tinkami naudoti tiek pavieniams keliautojams, tiek keliautojų grupėms.

Įrankio naudojimo instrukcijas ir platesnę informaciją apie „Urban Explore“ rasite čia.

4. Įvairios rekomendacijos, publikacijos ir leidiniai

Svarbiausios projekto „AthenaPlus“ metu paskelbtos publikacijos ir leidiniai:

• Publikacija „Skaitmeninis kultūros paveldas ir turizmas: rekomendacijos kultūros institucijoms“ (anglų kalba);
• Publikacija „Skaitmeninis istorijų pasakojimas ir kultūros paveldas: interesai ir galimybės“ (anglų kalba);
• Publikacija „Metaduomenų schema virtualių parodų aprašymui: DEMES aprašomųjų elementų rinkinys“ (anglų kalba);
• Publikacija „LIDO metaduomenų standarto realizavimo metodologija“ (anglų kalba);
• Žurnalas „Uncommon Culture“, Vol. 6, no. 1 (11) (2015): Virtual Exhibitions (anglų kalba);
• Žurnalas „Uncommon Culture“, Vol. 6, no. 2 (12) (2015): Creative Digital (anglų kalba);

>> Visi projekto „AthenaPlus“ darbo grupių dokumentai

5. Mokymai, konferencijos ir seminarai

Projekto „AthenaPlus“ metu nuolat vyko įvairūs viešinimo ir mokymo renginiai. Juose su suinteresuotomis institucijomis dalintasi projekto metu pasiektais rezultatais, informuojama apie vykdomas veiklas bei kviečiama prie jų prisidėti arba praktiškai mokoma, kaip naudotis projekto metu sukurtais įrankiais. Iš viso įvyko virš 100 renginių visose projekto partnerių valstybėse.

Svarbiausi Lietuvoje vykę renginiai:

Konferencijos „Kultūros paveldo skaitmeninio turinio panaudojimo galimybės plėtojant Lietuvoje turizmą ir didinant muziejų lankytojų skaičių“ dalyviai. T. Kapočiaus nuotr.

• Įvadiniai kompleksinių virtualių parodų kūrimo įrankio „MOVIO“ mokymai (Vilnius, 2014 m. gegužės 22 d.);
• Konferencija „Kultūros paveldo skaitmeninio turinio panaudojimo galimybės plėtojant Lietuvoje turizmą ir didinant muziejų lankytojų skaičių“ (Vilnius, 2014 m. lapkričio 19 d.);
• Konferencija „Lietuvos kultūros paveldo skaitmeninimas ir sklaida: inovatyvios visuomenės ir atminties institucijų iniciatyvos, patirtys ir galimybės“ (Šiauliai, 2015 m. balandžio 23 d.);
• Tarptautinio projekto „AthenaPlus“ įrankių kūrybinės dirbtuvės (Vilnius, 2015 m. balandžio 29 d.);
• Mokymai „Kultūros paveldo sklaida: galimybės ir įgyvendinimas” (Šiauliai, 2015 m. lapkričio 5 d.).

Lietuvos muziejų skaitmeninimo informavimo ir LIMIS centras dėkoja institucijoms, įsitraukusioms į tarptautinio projekto „AthenaPlus“ veiklas Lietuvoje ir dalyvavusioms įvairiuose susijusiuose renginiuose!

Išsamią informaciją apie projektą ir jo rezultatus teikia: Donatas Snarskis (tel.: (8 ~ 5) 262 1883, el. p.: donatas.s@limis.lt)