2014 m. kovo 12–14 d. Bukarešte (Rumunija) įvyko trečiasis tarptautinio projekto „AthenaPlus“ – „Europeanos“ prieiga prie kultūros paveldo tinklų“ („AthenaPlus“ – Access to cultural heritage networks for Europeana“) plenarinis susitikimas. Plenariniame posėdyje, vykusiame Rumunijos akademijos bibliotekos patalpose, dalyvavo 40 projekto partnerių atstovai iš 21 šalies. Lietuvos dailės muziejui (LDM) atstovavo filialo Lietuvos muziejų informacijos, skaitmeninimo ir LIMIS centras Informacinių technologijų ir LIMIS skyriaus (LM ISC LIMIS) sistemų inžinierius Ernestas Adomaitis ir projekto „AthenaPlus“ skaitmeninio turinio surinkimo, pateikimo ir panaudojimo vyr. specialistas Donatas Snarskis.

Pirma susitikimo diena prasidėjo skaitmeninto kultūros paveldo vertybių metaduomenų įrašų

Skaitmeninto kultūros paveldo tolesnio panaudojimo įrankių kūrėjų ir testuotojų susitikimo akimirka. Rumunijos akademijos bibliotekos nuotr.

pateikimo „Europeanai“ (darbo grupės WP2 ir WP3) veiklų apžvalga. Užsiėmimų metu turinio tiekėjai aiškinosi aktualiausius klausimus, susijusius su jau išeksportuotų duomenų atnaujinimu, metaduomenų praturtinimu daugiakalbiškumo, geografine ar kitomis sąsajomis, jų kokybės užtikrinimu. Po pietų darbas tęsėsi skaitmeninto kultūros paveldo tolesnio panaudojimo įrankių kūrėjų ir tų įrankių testuotojų (darbo grupės WP5 ir WP6) sekcijoje. Pradžioje projekto techninė koordinatorė Maria Teresa Natale (Centrinio suvestinio Italijos bibliotekų katalogo ir bibliografinės informacijos institutas, ICCU) aptarė teorinius virtualių parodų kūrimo aspektus, o Julien Brouillard („Michael Culture“ asociacija, Belgija), atsižvelgdamas į vartotojų poreikius, pristatė praktinio jų rengimo rekomendacijas. Diena baigėsi kompleksinio virtualių parodų kūrimo įrankio MOVIO ir juo sukurtų parodų pristatymu (Barbara Dierickx, „PACKED“ Skaitmeninio paveldo ekspertizės centras, Belgija), tolesnių testavimo veiklų apžvalga bei diskusija apie jų organizavimą konkrečiose projekto partnerių konsorciumo institucijose ir grįžtamojo ryšio surinkimą.

Antrą susitikimo dieną vyko plenarinis posėdis, kurio metu visos projekto darbo grupės pristatė savo darbo rezultatus ir tolesnių veiklų planus. Po Rumunijos akademijos bibliotekos direktoriaus Florin Filip sveikinimo žodžio, projekto koordinatorės Rosella Caffo ir Maria Teresa Natale (ICCU) apžvelgė projekto raidą ir aptarė aktualiausius administracinius klausimus: projekto tęstinumą ir tvarumą jam pasibaigus, „Europeanos“ vystymosi tendencijas, artėjančią projekto patikrą ir finansinių ataskaitų rengimą. Nutarta, kad kitas projekto plenarinis posėdis vyks 2014 m. spalio 1–3 d. Romoje. Po to savo darbus ir veiklos planus pristatė kiekvienos darbo grupės lyderiai, o dienos pabaiga buvo skirta „Europeanos“ duomenų bazės aktualijoms – „Europeanos“ atstovai Joris Pekel ir Marie-Claire Dangerfield iš pirmų lūpų pristatė savo duomenų bazės ateities viziją. Siekiant užtikrinti lengvesnę paiešką vartotojams ir sukaupto skaitmeninio turinio didesnį panaudojamumą, „Europeana“ nutarė keisti savo koncepciją – duomenų bazės portalas, kur vienoje vietoje pasiekiami visi metaduomenys, bus palaipsniui skaidomas į mažesnes, tikslingai orientuotas platformas konkrečioms vartotojų grupėms (daugiau informacijos šia tema rasite čia).

Staigmenų kupinas Bukareštas. D. Snarskio nuotr.

Paskutinę plenarinio susitikimo dieną darbas vyko Terminologijos valdymo platformos (darbo grupė WP4) ir viešinimo (darbo grupė WP7) sekcijose. Be teorinių Terminologijos valdymo platformos veikimo aspektų, WP4 lyderiai Eva Richter Lorentzen („Michael Culture“ asociacija, Belgija), Marie-Veronique Leroi (Prancūzijos Respublikos kultūros ir komunikacijos ministerija) ir Christophe Roche (Sevojos Universitetas, Prancūzija) pristatė partneriams tolesnio jos vystymo eigą. Tuo tarpu WP7 darbų paketo partneriai susitikimo metu pasidalino artimiausių renginių ir sklaidos veiklų planais. Taip pat nutarta atskirai viešinti unikalius projekto metu į „Europeaną“ išeksportuotus objektus – kartą per du mėnesius kiekvienas projekto partneris turės atrinkti po vieną įdomiausią eksponatą iš savo išeksportuotos kolekcijos. Visi šie eksponatai su trumpais aprašymais anglų ir nacionalinėmis kalbomis bus skleidžiami projekto internetiniame dienoraštyje bei projekto konsorciumo partnerių viešinimo kanalais.

Plenarinio susitikimo metu, po pasitarimų su WP5 ir WP6 darbo grupės lyderiais ir projekto koordinatoriais, nutarėme, kad LDM įgyvendins virtualių parodų kūrimo įrankio testavimo veiklas dviem etapais. Visų pirma, gegužės arba birželio mėnesį į Lietuvą atvyks atsakingų projekto partnerių atstovai, kurie apmokys LDM ir Šiaulių „Aušros“ muziejaus (kito projekto partnerio Lietuvoje) specialistus, kaip naudotis MOVIO įrankiu. Iki vasaros pabaigos mokymuose dalyvavę asmenys, bendradarbiaudami su kitais suinteresuotais muziejaus darbuotojais, įgyvendins „vidinį“ įrankio testavimą, kurio metu bus kuriama virtuali paroda, o jie patys taps įrankio naudojimo ekspertais, galinčiais jau ir kitus pamokyti, kaip naudotis įrankiu. Rugsėjį prasidėsiantis antrasis testavimo etapas yra susijęs su LDM projekte numatyta nacionalinio agregatoriaus funkcija. Siekiant į projekto veiklas įtraukti kitus Lietuvos muziejus ir taip didinti skaitmenintų Lietuvos kultūros paveldo vertybių sklaidą, planuojama projekto rezultatų viešinimo konferencija mūsų šalies muziejininkams, turizmo ir edukacinio sektorių atstovams. Renginio metu dalyviams taip pat bus demonstruojama ir testuojamu įrankiu sukurta paroda. Konferencijos metu iš suinteresuotų institucijų specialistų tikimasi suburti darbo grupę iš 20 ar 30 asmenų, kurią apmokius dirbti su testuojamais įrankiais bus kuriama dar viena (esant poreikiui ir daugiau) virtuali paroda. Visa tai koordinuos LM ISC LIMIS specialistai, kurie puoselės grįžtamąjį ryšį (atsiliepimus, komentarus, pasiūlymus ir pastabas) tiek iš virtualias parodas kuriančių, tiek iš jose besilankančių asmenų. Testavimo veiklos tęsis iki šių metų pabaigos.

Donatas Snarskis
Lietuvos dailės muziejaus filialas
Lietuvos muziejų informacijos, skaitmeninimo ir LIMIS centras