2015 m. vasario 25–27 d. Rygoje (Latvija) buvo surengtas penktasis tarptautinio projekto „AthenaPlus“ – „Europeanos“ prieiga prie kultūros paveldo tinklų“ („AthenaPlus“ – Access to cultural heritage networks for Europeana“) partnerių plenarinis susitikimas. Posėdyje, vykusiame Rygos Biržos dailės muziejaus patalpose, dalyvavo 39 projekto partnerių atstovai iš 21 šalies. Lietuvos dailės muziejui atstovavo filialo Lietuvos muziejų informacijos, skaitmeninio ir LIMIS centro Informacinių technologijų ir LIMIS skyriaus sistemų inžinierius Ernestas Adomaitis ir projekto „AthenaPlus“ skaitmeninio turinio surinkimo, pateikimo ir panaudojimo vyr. specialistas Donatas Snarskis.

Skaitmeninto kultūros paveldo tolesnio panaudojimo įrankių kūrėjų ir testuotojų susitikimo akimirka. D. Snarskio nuotr.

Pirma susitikimo diena buvo paskirta atskirų darbo paketų posėdžiams ir juose atliktų darbų apžvalgai. Skaitmeninto kultūros paveldo tolesnio panaudojimo įrankių kūrėjų ir tų įrankių testuotojų (darbo grupės WP5 ir WP6) susitikimas prasidėjo nuo kompleksinių virtualių parodų kūrimo įrankio „MOVIO“ aktualijų: naujo MOVIOHub funkcionalumo apžvelgimo, kuris leis pasiekti visas projekto metu sukurtas parodas internete vienoje vietoje, ir šiuo įrankiu kuriamų virtualių parodų pristatymu. Parodas pristatė projekto partneriai iš Italijos: Romos nacionalinė centrinė biblioteka (BNCRM), Centrinis suvestinio Italijos bibliotekų katalogo ir bibliografinės informacijos institutas (ICCU) ir Luidžio Sturzo institutas (ILS). Vėliau dėmesys nukrypo į kitus „AthenaPlus“ metu sukurtus įrankius. Susitikimo dalyviai gavo progą pirmą kartą pamatyti, kaip veikia mokomosioms mokinių išvykoms organizuoti skirtas įrankis „SchoolTrip“ ir pažintinių / edukacinių ekskursijų kūrimo programos „CityQuest“ bei „Urban Explore“.

Popiet užsiėmimai pasidalino į dvi paralelines sesijas. Kol dalis dalyvių WP2 ir WP3 darbo grupių mokymuose aiškinosi aktualiausius klausimus, susijusius su duomenų eksportu į „Europeaną“, kiti tęsė darbus skaitmeninto kultūros paveldo tolesnio panaudojimo įrankių kūrėjų ir testuotojų sesijoje. Čia, po Geografinės informacinės sistemos įrankio testavimo veiklų apžvalgos, buvo apibendrinta WP5 ir WP6 darbo grupių veikla ir įvardinti iššūkiai, laukiantys artimiausiu metu. Galiausiai, dieną užbaigė Latvijos Kultūros informacinių sistemų centro pranešimas apie įgyvendintą mašininio valstybinių institucijų tekstų vertimo iš latvių į anglų ir rusų kalbas projektą „Hugo.lv“. Ši kaimynų patirtis gali būti ypač vertinga ieškant būdų, kaip padidinti informacijos apie skaitmenintą lietuvišką kultūros paveldą prieinamumą užsieniečiams.

Plenarinio susitikimo dalyviai praktiškai išbandė mobiliają aplikaciją „Urban Explore“ Rygos gatvėse. D. Snarskio nuotr.

Antrą susitikimo dieną vyko plenarinis posėdis, kurio metu visos projekto darbo grupės pristatė savo darbo rezultatus ir tolesnių veiklų planus. Po priimančiųjų institucijų sveikinimo žodžių, projekto koordinatorės Rosella Caffo ir Maria Teresa Natale (ICCU) apžvelgė projekto raidą ir aptarė aktualiausius administracinius klausimus: projekto tęstinumą ir tvarumą jam pasibaigus, partnerių tinklo išlaikymo svarbą, artėjantį finansinių ataskaitų teikimo ir projekto patikros periodą. Nutarta, kad iki projekto užbaigimo yra reikalingas dar vienas plenarinis posėdis, kuris įvyks 2015 m. liepos pradžioje Barselonoje. Be to, paaiškėjo, kad keičiasi projekto partnerių sudėtis – iš projekto pasitraukia Airijos nacionalinis muziejus, kurį jau artimiausiu metu turėtų pakeisti kitos institucijos. Po to savo darbus ir veiklos planus pristatė kiekvienos darbo grupės lyderiai. Aptarus duomenų teikimo „Europeanai“ rezultatus ir planus (WP2 ir WP 3 darbo grupės), diskutuota apie Muziejų portalo idėją projekto „AthenaPlus“ apimtyje. Šis portalas bus skirtas pademonstruoti, ką galima padaryti turint kokybiškus ir išsamiai praturtinus skaitmeninto kultūros paveldo metaduomenis. Kovo pabaigoje kiekvienas partneris šiam portalui turės atrinkti po 100 eksponatų iš savo kolekcijų, kurie vėliau bus pateikiami vartotojams patrauklesne forma. Po to sekė WP4 darbų paketo veiklų apžvalga, kurioje dalyviai buvo trumpai supažindinti su naujausiu Terminologijos valdymo platformos įrankiu, bei skaitmeninto kultūros paveldo tolesnio panaudojimo įrankių kūrėjų ir  testuotojų (darbo grupės WP5 ir WP6) darbo rezultatų pristatymas, kartu su tolesnių veiklų aptarimu. Posėdis baigėsi projekto viešinimo veiklų aptarimu (informavimo ir sklaidos darbo paketas WP 7).

Paskutinę susitikimo dieną vyko Terminologijos valdymo platformos (darbo grupė WP4) mokymai. Jų metu demonstruotas įrankio funkcionalumas. Dalyviai patys galėjo susikurti savo tezaurus, susieti juos su kitais panašiais terminų šaltiniais, kas vėliau gali būti panaudota praturtinant eksportuojamus į „Europeanos“ duomenų bazę kultūros paveldo vertybių metaduomenis. Tiesa, automatizuotas semantinių šaltinių (tezaurų, žodynų) perkėlimas į įrankį dar nėra įmanomas, tačiau WP4 darbo paketo lyderiai pateikė gaires partneriams, kaip įdėjus kuo mažiau pastangų šiuos resursus eksportuoti į tinkamą formatą, kurį būtų galima įkelti į Terminologijos valdymo platformą ir naudoti metaduomenų praturtinimo procese.

Po plenarinio susitikimo ir pasitarimų su WP5 ir WP6 darbo grupių lyderiais Lietuvos dailės muziejus sutiko testuoti dar vieną įrankį – programą „CityQuest“. Įrankis sužavėjo savo paprastu ir sklandžiu veikimu, leidžiančiu sukurti žaismingus pažintinius, edukacinius ir turistinius maršrutus, kuomet lankytojai, atsisiuntę programėlę į savo išmaniuosius įrenginius, užuominų pagalba turi rasti konkrečius objektus ir nuskenavę QR kodą gauti papildomą informaciją apie juos. Išsamesne informacija apie įrankį ir jo testavimo veiklas Lietuvos dailės muziejuje pasidalinsime artimiausiu metu.

Donatas Snarskis
Lietuvos dailės muziejaus filialas
Lietuvos muziejų informacijos, skaitmeninimo ir LIMIS centras