2013 m. rugsėjo 10 d. kilnojamos parodos „XIX a. II p. – XX a. pr. Lietuvos valstybės politikos, kultūros, mokslo, visuomenės elitas ir jo aplinka“ lankytojai taip pat turėjo galimybę susipažinti ir su Lietuvos dailės muziejaus rinkiniuose saugomomis vieno žymiausio XX a. I p. Lietuvos fotografo ir fotografijos teoretiko Jano Brunono Bułhako (1876–1950) fotografijomis, kuriose įamžinti Vilniaus miesto vaizdai ir architektūrinės detalės.

Janas Brunonas Bułhakas (1876–1950) – žymiausias XX a. I p. Lietuvos fotografas ir fotografijos teoretikas. Rūpinosi meninės fotografijos sklaida, siekė, kad fotografija taptų pripažinta profesionalaus meno sritimi. Propagavo piktorialistinę raišką (estetika, kuri siekė fotografiją priartinti prie dailės, ypač impresionistinės). Paskelbė daugiau negu 100 straipsnių, keturias fundamentalias fotografijos teorijos monografijas. Jo iniciatyva Vilniuje įkurtos pirmosios tarptautinę reikšmę turėjusios fotografų organizacijos. Du dešimtmečius jis vadovavo Stepono Batoro universitete įkurtai Meninės fotografijos katedrai. J. B. Bułhakas išgarsėjo impresionistinėmis Vilniaus miesto ir Lietuvos krašto fotografijomis, buvo daugelio vietinių ir tarptautinių parodų dalyvis ir prizininkas. Vėliau J. B. Bułhako fotografijų stilius pavadintas piktorializmu. Save jis laikė „fotografiku“, kitaip tariant, fotomenininku.

J. B. Bułhako fotografijos šiandien mums yra bene vienintelės ir informatyviausios išlikusios to meto Vilniaus, jo istorinių įvykių ir vizualios kaitos liudytojos.

Datos

Gimė 1876 m. spalio 6 d. Ostašine, Baltarusijoje.

1897 – Vilniuje baigė gimnaziją.

1897−1899 – studijavo literatūrą ir istoriją Krokuvos universiteto Filosofijos fakultete, tačiau studijų nebaigė.

1905 – pradėjo mėgėjiškai fotografuoti savo krašto vietoves ir dvarus.

Tais pačiais metais pelnė pirmąją fotokonkurso „Lietuvos vaizdai“ premiją.

1910−1912 – tobulinosi fotografijos kursuose Drezdene ir Miunchene.

1911 – pelnė bronzos medalį fotografijos parodoje Briuselyje.

1912 – dailininko Ferdinando Rušcico paskatintas, atidarė fotoateljė Vilniuje.

1913 – pelnė aukso medalį pirmoje liaudies meno ir smulkiųjų amatų parodoje Vilniuje.

1914 – magistrato užsakymu sukūrė keturis fotografijų albumus, skirtus miesto fotografijos archyvui.

1919–1939 – vadovavo Stepono Batoro universitete įkurtai Meninės fotografijos katedrai.

1923–1924 – surengė dvi personalines parodas Paryžiuje; dalyvavo bendrose fotoparodose Paryžiuje, Briuselyje, Amsterdame, Stokholme, Sofijoje; pelnė aukso medalį dailiųjų amatų parodoje Vilniuje.

1927 – jo iniciatyva įkurta Vilniaus fotografijos mėgėjų draugija bei Vilniaus fotografijos klubas, kurio prezidentu jis ilgus metus buvo.

1931 – parengė pirmąjį „Vilniaus fotografijos“ almanachą.

1931–1936 – išleido devynių sąsiuvinių fotografijos albumų seriją „Fotografo kelionės“ bei kitas fotografijos meno bei technikos studijas.

1935–1939 – su fotografijos klubo nariais redagavo žurnalus „Przegląd Fotograficzny“ ir „Fotograf Polski“.

1944 m. liepos 10 d. Vilniaus šturmo metu buvo susprogdintas namas Ožeškienės g. 3, kuriame gyveno Bułhakų šeima ir kur buvo įrengta fotostudija, biblioteka, saugomas archyvas.

1944 m. Sovietų armijai užėmus Vilnių, su sūnumi Janušu LSSR Komunalinio ūkio liaudies komisariato užsakymu fotografavo sugriautą miestą.

Tais pačiais metais jis visam laikui paliko Vilnių ir išvyko gyventi į Varšuvą.

1947 – įkūrė Lenkijos fotomenininkų sąjungą ir jai vadovavo iki mirties.

Mirė 1950 m. vasario 5 d. Gižicke (Mozūrų vaivadija). Palaidotas Varšuvoje.