Prof. Dr. Frederikas Truyenas.

„Europeana Photography“ projektas, būdamas unikalios viešųjų paveldo institucijų ir privačių kuratorių bei fotoagentūrų partnerystės rezultatas, siūlo galimybę pažvelgti į iki šiol buvusią nepasiekiamą Europos istoriją, įamžintą to meto fotografų. Ar tai būtų vestuvių nuotraukos, portretai, miesto peizažai, sportas, gamta ar politikai, kolonializmo ar karo vaizdai, turtingose kolekcijose, kurios bus matomos visuomenei „Europeanoje“, atsispindi daugialypiai matmenys, suformavę šiandienos Europą 1839–1939 m. laikotarpiu. Atskleidžiama ne tik Europos ir jos gyventojų istorija, bet ir fotografijos kalba: skirtingos technikos, pvz., dagerotipai, kalotipai, stiklo negatyvai, lėmę tam tikrą vaizduojamo dalyko pateikimą ir jo suvokimą.

Frederikas Truyenas savo pranešime aptars skaitmeninio atgaminimo ir vaizdų reprezentavimo, kaip fotografijos paveldo išsaugojimo, svarbą bei pasidalins konsorciume įgyta patirtimi.

Informacija apie pranešėją:

Prof. Dr. Frederikas Truyenas (Frederik Truyen) yra Leveno katalikiškojo universiteto (Belgija) Menų fakulteto docentas. Frederikas rašo straipsnius skaitmeninei kultūrai ir technologijoms skirtuose leidiniuose E-Learning, ICT Education, Digital Culture, Epistemology. Jis yra Menų fakulteto Informacinių technologijų ir komunikacijos skyriaus vedėjas, taip pat atsakingas už Kultūros tyrimų instituto informacinių technologijų ir skaitmeninių medijų veiklos vykdymą. Frederikas dėsto informacijos mokslus bakalaurantams ir internetinė leidybą magistro pakopos studentams. Šiuo metu jis yra universiteto humanitarinių ir socialinių mokslų informacinių komunikacinių technologijų pirmininkas, taip pat MA Kultūros studijų programos direktorius. Dalyvauja daugelyje projektų, susijusių su atvirais mokymo šaltiniais, tokiais kaip A OER-HE, Net-CU ir OCW EU, taip pat kultūros paveldo skaitmeninimo projektuose, tarp jų IDEM, RICH ir „Europeana Photography“. Jis yra projekto „Europeana Photography“ koordinatorius.

Tarptautinė konferencija „Skaitmeninimas ir fotografinė atmintis“

Antonella Fresa

Pastaraisiais metais „Europeana“ ir kiti skaitmeniniai kultūriniai ištekliai ir kolekcijos sulaukė didelio masto investicijų iš Europos Komisijos ir valstybių narių, taip pat kelių privačių investuotojų, tad dabar svarbu pereiti prie turinio panaudojimo etapo. Šių investicijų pelningumą daugiausia realizuoja viešojo finansavimo iniciatyvos, tačiau jomis turėtų pasinaudoti ir visuomenė – tiek „Europeanos“, naudotojai plačiojoje visuomenėje, tiek ūkio subjektai, ypač kūrybinės industrijos. „Europeanos“ skaitmeninių kultūros vertybių veiksmingumas dar nėra maksimaliai įgyvendintas, norint jį padidinti, reikia imtis efektingesnių priemonių.

Svarbiausi aspektai:

– reikia didinti skaitmeninimo iniciatyvų sukurto skaitmeninio kultūrinio turinio panaudojimą;

– metaduomenų paslaugos yra svarbiausi turinio ir kūrybinių industrijų elementai, o naujos Creative Commons (liet. Kūrybiškos bendruomenės) licencijos „Europeanos“ turiniui atveria naujas galimybes;

– viešo naudojimo sritis – nepaprastai turtingas šaltinis, labai vertingas visuomenei, tačiau šiuo metu jis išnaudojamas nepakankamai ir vartotojai, panaudodami jame sukauptą medžiagą, susiduria su kliūtimis.

Antonella Fresa savo pranešime aptars šios veiklos srities problemas, pateiks siūlymus bei pasidalins sėkmingų praktikų pavyzdžiais.

Informacija apie pranešėją:

Antonella Fresa – informacinių technologijų ekspertė, IT mokslinių tyrimų ir inovacijų kompanijos Promoter, įkurtos Pizoje (Italija), generalinė direktorė ir administratorė. Antonella yra baigusi informatikos studijas Turino universitete. Kurį laiką dirbo informacinių sistemų inžiniere, vadybininke, mokslo darbuotoja, politikos patarėja aukštųjų technologijų tinkle ir laisvai samdoma konsultante IT bei internetinių paslaugų srityse. 1999–2002 m. buvo projekto specialistė Europos Komisijoje, 2002–2012 m. – Italijos kultūros paveldo ir kultūrinės veiklos ministerijos patarėja. A. Fresa turi daugiau nei 15 metų darbo patirties Europos bendradarbiavimo projektuose ir politikos plėtros sistemose. Šiuo metu ji yra kelių EK projektų, susijusių su skaitmeniniu turiniu, techninė koordinatorė: DCH-RP, Europeana Photography, Linked Heritage, DC-NET ERA-NET, MINERVA serijos ir MICHAEL serijos. Antonella yra buvusi įvairių IT, kultūros paveldo organizacijų ir komitetų narė. Laisvalaikiu mėgsta būti kaime ir jodinėti arkliais.

Tarptautinė konferencija „Skaitmeninimas ir fotografinė atmintis“

Anna Grusková

Teatras – socialinis fenomenas. XIX a. II p. – Pirmojo pasaulinio karo pradžioje jis buvo kaip niekad aktualus visiems Europos visuomenės sluoksniams. Laikraščiai dažnai informuodavo apie teatro įvykius pirmuosiuose puslapiuose. Mėgėjų teatras buvo vienas iš populiariausių laisvalaikio praleidimo būdų. Visuomenės gyvenimas, miesto šventės, demonstracijos, paradai buvo stipriai teatralizuoti – turėjo fiksuotą scenarijų, scenografiją, kostiumus, „aktoriai“, auditoriją ir kt. elementus. Teatro ypatybės būdavo lengvai atpažįstamos kaimo šventėse, pavyzdžiui, folkloro ritualuose ir apeigose. Teatras buvo giliai įsišaknijęs kasdieniame gyvenime. Kaip visa tai atsispindi to meto fotografijoje?

Informacija apie pranešėją:

Anna Grusková yra Čekijos-Slovakijos teatrologė, teatro, kino ir radijo autorė, režisierė. Anna baigė Teatro ir kino studijas Prahos Karolio universitete. Ji inicijavo ir vadovavo daugybei nacionalinių ir tarptautinių meninių ir socialinių projektų (America, Brides/ Brides, Sarcophagi and ATMs), kituose ji dalyvavo kaip autorė (Donaudrama, Chance ’89). Jos dokumentinė drama Rabbi Woman, pasakojanti apie Bratislavos žydų aktyvistės Gisi Fleischmann likimą, buvo pastatyta Slovakijos nacionaliniame teatre ir Reon teatre Bolonijoje. Ji taip pat buvo viena teatro ir kino pjesės Danube Drama or Filthy coffee, Cheap Cigarettes (lie. Danube drama, arba Nešvari kava, pigios cigaretės) autorių ir režisierių. Šiuo metu Anna gyvena Bratislavoje, dirba Teatro institute Divadelný ústav. Ją dažnai galima pamatyti besivažinėjančią dviračiu.

Tarptautinė konferencija „Skaitmeninimas ir fotografinė atmintis“

Stanislovas Žvirgždas

Pranešime nagrinėjami pirmieji A. Rohrbacho, A. Sveikovskio, V. Zacharčiko, J. Čechavičiaus, J. Bulhako ir kitų fotografų XIX a. – XX a. pradžios Lietuvos fotoalbumai (originalių fotografijų). XIX a. pabaigoje atsiradus cinkografijai, pradėti leisti įvairūs spausdintiniai fotoalbumai. Pranešime bus apžvelgiamas „Lietuviškas albumas“, 1900 m. Paryžiaus parodoje pelnęs aukso medalį, taip pat Pirmojo pasaulinio karo leidiniai, kuriuose gausiai naudojamos Lietuvos fotografų ir vokiečių karo korespondentų sukurtos fotografijos bei kiti leidiniai. Bus kalbama ir apie įvairius tarpukario laikotarpiu pasirodžiusius fotoalbumus ir leidinius bei apie įvairių fotoalbumų, leidinių raidą po Antrojo pasaulinio karo. Pranešimo pabaigoje autorius trumpai apžvelgs mūsų dienų Lietuvos fotoalbumus ir leidinius, leidybos tendencijos. Pranešimas bus iliustruojamas fotoalbumų ir leidinių pavyzdžiais.

Informacija apie pranešėją:

Stanislovas Žvirgždas labiausiai žinomas kaip fotografas peizažistas, fotografijos istorikas. 1960–1961 m. Vilniaus universitete studijavo istoriją. 1961–1965 m. kalintas už dalyvavimą renginyje, kurio metu buvo pakelta uždrausta lietuviška vėliava. 1972 m. baigė fotografijos studijas anuo metu Maskvoje veikusiame Liaudies meno institute. Tai pačiais metais buvo priimtas į Lietuvos fotomenininkų sąjungą, kurioje 1972–1992 m. dirbo fotografu menininku. 1992–1996 m. buvo Lietuvos fotomenininkų sąjungos pirmininkas, 1996–2013 m. – valdybos sekretorius. 1999 m. tapo Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo tarybos pirmininku. 2001–2005 m. S. Žvirgždas buvo Tarptautinės meninės fotografijos federacijos (FIAP) atstovas Lietuvoje. Nuo 2001 m. jis – Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos fotografijos ekspertų komisijos pirmininkas, nuo 2002 m. – Lietuvos Respublikos Kultūros ir sporto rėmimo fondo ekspertų komisijos narys. Fotomenininkas yra surengęs daugiau negu 100 personalinių parodų Lietuvoje ir užsienyje, buvęs daugelio fotografijos konkursų vertinimo komisijos narys. S. Žvirgždas yra pelnęs daugybę apdovanojimų už nuopelnus kultūrai. 2002 m. jam įteiktas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžius, 2004 m. – Lietuvos Respublikos nacionalinė kultūros ir meno premija, 2010 m.– aukso medalis „Už nuopelnus Vilniaus kultūrai“, 2010 m. – Balio Buračo fotografijos premija.

Tarptautinė konferencija „Skaitmeninimas ir fotografinė atmintis“

Džonas Baleanas

Spaudos fotografija atsirado tuoj po fotografijos išradimo 1839 metais. Išliko tik keletas garsiausių pavardžių ir ikoninių vaizdų, kuriuos išsaugojo akademikų bendruomenė, tačiau nuo to laiko, kai pasirodė pirmieji spaudos vaizdai, beveik visi fotografijos šedevrai buvo paskelbti, prarasti, sugadinti, sunaikinti, palikti anonimiškai ar dažnai visiškai pamiršti. Spaudos fotografija – reprezentacinė ir naratyvinė. Ji leidžia mums pamatyti, kaip kartais galima iškreipti atmintį ar ja manipuliuoti.

Džonas Baleanas savo pranešimu glaustai supažindins su spaudos fotografijos ištakomis ir fotoagentūros TopFoto dalyvavimu „Europeana Photography“ projekte, skaitmeninimu siekiančios išsaugoti spaudos fotografijų kolekcijos atmintį ateities kartoms.

Informacija apie pranešėją:

Džonas Baleanas (John Balean) yra fotografas ir tarptautinio marketingo vadybininkas vaizdų bibliotekoje TopFoto. Jis baigė Njukastlo universiteto (Australija) vizualiųjų menų bakalauro studijas, specializavosi fotografijos srityje. Dž. Baleanas yra TopFoto koordinatorius „Europeana Photography“ projekte, mokslinis Spaudos fotografijos istorijos projekto (PPHP) konsultantas. Jis yra skaitęs paskaitų ir rašęs straipsnių apie vaizdo pramonę. Džonas 2008–2009 m. buvo CEPIC (Vaizdo pramonės centro) redaktorius, nuo 2013 m. išrinktas CEPIC komiteto nariu. Nuo 2012 m. išrinktas vykdomojo komiteto BAPLA (Didžiosios Britanijos paveikslėlių bibliotekų ir agentūrų asociacijos) nariu. Kai atranda laisvo laiko, naudodamas senovinį Gandolfi 5×7 fotoaparatą, kuria dangerotipus – ankstyviausią fotografijos formą.

Tarptautinė konferencija „Skaitmeninimas ir fotografinė atmintis“