Visą Europą apimančio ATHENA tinklo koordinatoriai kviečia Lietuvos muziejus prisijungti prie tinklo ir dalyvauti jo veikloje.

ATHENA – tai muziejų sektoriui skirtas Europos Sąjungos programos eContentPlus gerosios praktikos tinklas. Pagrindinis jo tikslas – sukurti palankesnes sąlygas muziejų skaitmeninio paveldo prieinamumui per Europeaną. ATHENA projektas, koordinuojamas Italijos kultūros ministerijos, įgyvendinamas nuo 2008 m. lapkričio 1 d. ir tęsis iki 2011 m. balandžio mėn.

Šio projekto partneriai – daugiau kaip 20 Europos Sąjungos šalių narių, taip pat Izraelis, Rusija ir Azerbaidžanas. Šiuo metu daugiau negu 100 muziejų ir kitų kultūros institucijų yra tiesiogiai susiję su ATHENA projektu. Lietuvos dailės muziejus bendradarbiavimo sutartį su ATHENA pasirašė 2009 m. gruodžio 14 d.

Yra trys bendradarbiavimo su ATHENA formos:
Prisijungti prie projekto ir teikti skaitmenintą turinį Europeanai.
Dalyvauti ATHENA projekto sklaidoje ir iniciatyvose, kuriomis siekiama plėsti ATHENA tinklą.
Dalyvauti ATHENA darbo grupėse.

Teikti skaitmenintą turinį Europeanai per ATHENA galima kartą per metus. Šiais metais pateikimo laikas jau baigėsi (teikimas vyko balandžio–gegužės mėnesiais). Kitas etapas numatomas 2011 m. pavasarį. Lietuvos muziejai jau turi galimybę teikti turinį naudodamiesi Lietuvos muziejų informacijos, skaitmeninimo ir LIMIS centro (LM ISC LIMIS) sukurta Virtualia parodų sistema (VPS) (prieiga internete – http://www.muziejai.lt/emuziejai/), iš pradžių sudarę sutartį su LM ISC LIMIS. Ši sistema suderinta su ATHENA techninių partnerių sukurtu įrankiu LIDO (Lightweight Information Describing Objects), kuris integruoja muziejų metaduomenis ir leidžia juos publikuoti į Europeaną.

Norint dalyvauti ATHENA projekte, turinį jam teikti nėra privaloma – su ATHENA galima bendradarbiauti ir kitais jau paminėtais būdais.

ATHENA darbo grupės yra septynios. Jų veiklos sritys: projekto vadyba, monitoringas ir vertinimas; standartai ir rekomendacijos; esančių duomenų struktūrų integravimas į Europeaną; turinio koordinavimas; intelektinės nuosavybės teisių apsauga ir problemų sprendimas; papildinių (plug-in) vystymas Europeanai.

Įstaigai / institucijai tapus ATHENA partneriu, užmezgamas tiesioginis ryšys su Europeana, palengvinamas priėjimas prie kolekcijų pasauliniu mastu, nesunku surasti toje pačioje srityje dirbančių kolegų visoje Europoje. ATHENA projektas dažniausiai finansuoja projekto partnerių atstovų dalyvavimą susitikimuose, seminaruose ir darbo grupėse. Partnerių bendravimas ir bendradarbiavimas intensyviai vyksta elektroninės konferencijos pagalba.

Norėdami prisijungti prie ATHENA tinklo turėtumėte susisiekti su projekto koordinatoriais ATHENA tinklalapyje nurodytais adresais: http://www.athenaeurope.org/index.php?en/97/how-to-join
Bendradarbiavimo sutarties formą rasite ten pat anglų ir rusų kalbomis:
http://www.athenaeurope.org/index.php?en/131/cooperation-agreement

Daugiau informacijos apie ATHENA projektą ir Europeaną lietuvių kalba galite rasti:
www.emuziejai.lt/tarptautinis/projektai.html;
leidinyje Muziejinių vertybių skaitmeninimas: teorija ir praktika, Vilnius, 2009,
https://www.emuziejai.lt/skaitmeninimas/files/2_metodinis_leidinys_naujas_45_49.pdf
ATHENA projekto svetainė (anglų kalba) www.athenaeurope.org.

Iškilus klausimams dėl bendradarbiavimo ATHENA projekte, galite kreiptis ir į Lietuvos muziejų informacijos, skaitmeninimo ir LIMIS centro administraciją, kuri Jums padės susisiekti su ATHENA koordinatoriais ir pasirašyti bendradarbiavimo sutartį, pakonsultuos su ATHENA projektu susijusiais klausimais. Asmuo kontaktams – LM ISC LIMIS administratorė, atsakinga už tarptautinius ryšius Giedrė Stankevičiūtė, tel. (8~5) 261 9670, el. p. giedrelimis.lt.

ATHENA – tai tiltas į Europeaną. Projekto šūkis: „Kas savęs nerodo, nebus pamatytas“.

___________________________

2011 m. balandžio 28 d. Romoje (Italija) įvyko ATHENA projekto baigiamoji tarptautinė konferencija. Išsamiau >

Išsamiau apie ATHENA >

2013 m. vasario 21–24 d. Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO (Laisvės pr. 5, Vilnius).
Antrą kartą Vilniaus knygų mugėje dalyvausianti Lietuvos muziejų asociacija kviečia į stendą, kuriame lankytojų laukia ne tik galimybė įsigyti įvairių muziejų leidinių, bet ir gauti šviežiausią informaciją apie ekspozicijas, parodas, renginius, edukacines programas. Veiks ir improvizuota fotoateljė „Sustok, akimirka!“, kurioje lankytojai galės pakeliauti laiku – įsiamžinti nuotraukoje, pasipuošę istoriniu kostiumu ar jo detale. Jungtiniame stende savo leidinius pristatys šešiolika muziejų. Išsamiau svetainėje www.muziejai.lt.

Informacinis-metodinis-šviečiamasis leidinys, skirtas Lietuvos muziejininkams, dirbantiems ar besirengiantiems dirbti kultūros paveldo objektų skaitmeninimo, skaitmeninio turinio kūrimo, saugojimo, sklaidos ir elektroninės leidybos srityse.
Sudarė: Danutė Mukienė
Tekstų autoriai: Ernestas Adomaitis, Vaidotas Aukštaitis, Skirmantė Kvietkauskienė, Danutė Mukienė, Laura Patiomkinaitė, Donatas Saulevičius, Dalia Sirgedaitė, Giedrė Stankevičiūtė
Dizainerė Indrė Aleliūnaitė
Išleido Lietuvos dailės muziejus
Vilnius, 2009 m., 96 p.
Spausdino UAB „Petro ofsetas“
Tiražas 300 egz.
Knygos išleidimą rėmė: Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.

Turinys

Giedrė Stankevičiūtė, dr. Donatas Saulevičius. MINERVA skaitmeninio kultūros turinio kūrimo programų techninių gairių santrauka. Gairių versija 2.0. 2008 m. rugsėjo mėnuo. Atsisiųsti >

Giedrė Stankevičiūtė. Europeana – skaitmeninė visos Europos biblioteka. Atsisiųsti >

Giedrė Stankevičiūtė. Trumpa skaitmeninimo proceso Estijoje apžvalga. Atsisiųsti >

Giedrė Stankevičiūtė. Trumpa kultūros paveldo skaitmeninimo proceso Latvijoje apžvalga. Atsisiųsti >

Danutė Mukienė, Dalia Sirgedaitė, Laura Patiomkinaitė. Portalo „Lietuvos muziejai“ ir eksponatų informacinių sistemų duomenų bazių tekstų rengimo rekomendacijos. Atsisiųsti >

Vaidotas Aukštaitis, Ernestas Adomaitis. Muziejams rekomenduojamos įsigyti kompiuterinės technikos parametrai.Atsisiųsti >

Dr. Donatas Saulevičius. Eksponato (elektroninio katalogo vieneto) aprašas, skirtas LIMIS [projektas]. Atsisiųsti >

Skirmantė Kvietkauskienė, Danutė Mukienė. Vaizduojamosios dailės eksponato išsamaus aprašo, skirto LIMIS duomenų bazės viešai prieigai internete, struktūra [projektas]. Muziejuje planuojamų skaitmeninti eksponatų sąrašas [forma]. Atsisiųsti >

Skirmantė Kvietkauskienė, Danutė Mukienė. Biografijos teksto, skirto LIMIS duomenų bazei, struktūra [projektas]. Atsisiųsti >

Vaidotas Aukštaitis, Danutė Mukienė, Skirmantė Kvietkauskienė, dr. Donatas Saulevičius. Muziejuose skaitmenintų eksponatų skaitmeninių vaizdų parametrai [rekomendacijos]. Atsisiųsti >

Giedrė Stankevičiūtė. Kultūros paveldo objektų skaitmeninimo projektų galimi finansavimo šaltiniai. Atsisiųsti >

Turinys

Dalia Sirgedaitė, Giedrė Stankevičiūtė. Lietuvos muziejų dalyvavimas kultūros paveldo objektų skaitmeninime, nacionaliniuose ir tarptautiniuose projektuose. Atsisiųsti >

Donatas Saulevičius. Lietuvos integralios muziejų informacinės sistemos (LIMIS) apibūdinimas. Atsisiųsti >

Donatas Saulevičius. Europeana metaduomenų semantikos specifikacija. Atsisiųsti >

Giedrė Stankevičiūtė. ATHENA – priėjimas prie kultūros paveldo tinklų visoje Europoje. Atsisiųsti >

Dalia Sirgedaitė, Giedrė Stankevičiūtė. Tarptautinės muziejų tarybos (ICOM) komitetų veikla. Atsisiųsti >

Donatas Saulevičius. ENRICH projektas. Atsisiųsti >

Giedrė Stankevičiūtė. Getty centro veikla. Atsisiųsti >

Danutė Mukienė. CALIMERA projektas ir „Sėkmingos veiklos gairės“. Atsisiųsti >

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl Lietuvos kultūros paveldo skaitmeninimo, skaitmeninio turinio saugojimo ir prieigos strategijos patvirtinimo“ (2009 m. gegužės 20 d.). Atsisiųsti >

Lietuvos kultūros paveldo skaitmeninimo, skaitmeninio turinio saugojimo ir prieigos strategija (2009 m.). Atsisiųsti >

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gegužės 20 d. nutarimo Nr. 493 „Dėl Lietuvos kultūros paveldo skaitmeninimo, skaitmeninio turinio saugojimo ir prieigos strategijos patvirtinimo“ pakeitimo“ (2009 m.). Atsisiųsti >

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl Lietuvos kultūros paveldo skaitmeninimo koncepcijos patvirtinimo“ (2005 m. rugpjūčio 25 d.). Atsisiųsti >

Lietuvos kultūros paveldo skaitmeninimo koncepcija (2005 m.). Atsisiųsti >

Turinys

Danutė Mukienė. Kultūros paveldo skaitmeninimo politika Lietuvoje ir realūs žingsniai. Atsisiųsti >

Dalia Sirgedaitė. LIMIS klasifikatoriai, tezaurai ir jų kūrimo metodika. Atsisiųsti >

Agnė Pulokaitė. Vienakalbių ir daugiakalbių sisteminių žodynų rengimo ir tvarkymo gairės – lietuviškai. Atsisiųsti >

Dalia Sirgedaitė. LIMIS Raktažodžių žodyno rengimas. Atsisiųsti >

Agnė Rymkevičiūtė. Archeologijos tezauras. Atsisiųsti >

Justina Augustytė. Medžiagų klasifikatorius ir Eksponatų pagaminimo/ atlikimo technikų klasifikatorius. Atsisiųsti >

Irmantė Rabačiauskaitė. LIMIS Kalbų klasifikatorius ir Tautybių klasifikatorius. Atsisiųsti >

Danutė Mukienė. LIMIS Personalijų žodynas. Atsisiųsti >

Danutė Mukienė. Lietuvos muziejų virtualių parodų sistema (LM VPS). Atsisiųsti >

Donatas Saulevičius. Vaizdo ir garso medžiagos tvarkymas. Atsisiųsti >

Donatas Saulevičius. Programų paketo „FreeStudio“ panaudojimas ruošiant vaizdo medžiagą viešinti daugialypėje terpėje. Atsisiųsti >

Ernestas Adomaitis. LIDO standartas. Atsisiųsti >

Giedrė Stankevičiūtė. Muziejų eksponatų skaitmeninimas Čekijoje. Atsisiųsti >

Giedrė Stankevičiūtė. Muziejų galimybės dalyvauti tarptautiniuose projektuose. Atsisiųsti >

Lauras Anusevičius. Muziejams rekomenduojama fotografavimo, kompiuterinė ir kita biuro įranga. Atsisiųsti >

Rasa Strolytė. Kultūros paveldo skaitmeninio turinio sklaida Lietuvoje: projekto vykdytojų požiūris. Atsisiųsti >

Turinys

Danutė Mukienė. Į interneto vandenyną – kartu su kapitonu.  Atsisiųsti >

Margarita Gaubytė. Lietuvos muziejų interneto svetainių tyrimo rezultatai. Atsisiųsti >

Skaidra Vaicekauskienė. Rezultatas turi džiuginti ir kūrėjus, ir svetainės lankytojus arba Kokius atrankos ir vertinimo metodus bei kriterijus reikėtų taikyti renkantis informacijos sklaidai muziejų interneto leidiniuose reikalingas priemones, sudarant jų struktūrą, parenkant dizainą, viešajam naudojimui skirtas paslaugas? Atsisiųsti >

Marius Jonila. Muziejus virtualioje erdvėje. Atsisiųsti >

Ernestas Adomaitis. Naujų paslaugų integravimo galimybės Į seniau sukurtas ir naujai kuriamas muziejų interneto svetaines. Atsisiųsti >

Andrius Valužis. Muziejaus ir jo lankytojo komunikacija: socialiniai tinklai „Facebook“ ir „Twitter“. Atsisiųsti >

Giedrė Asin Marco. Ispanijos muziejų interneto leidiniai. Atsisiųsti >

Ernestas Adomaitis. „Linked Heritage“ projektas – galimybė pateikti skaitmenintą kultūros paveldą kokybiškiau. Atsisiųsti >

Donatas Saulevičius. Planuojamų saugoti skaitmeninių bylų parametrai ir formatai [rekomendacijos]. Atsisiųsti >

Europos kultūros paveldo skaitmeninėje bibliotekoje „Europeana“ jau galima rasti daugiau kaip 15 mln. visos Europos kultūros institucijų pateiktų kultūros paveldo objektų. Šioje skaitmeninėje bibliotekoje iškart po jos pristatymo 2008 m. buvo 2 mln., o 2010 m. pasiektas  10 mln. skaitmeninių objektų skaičius. 2011–2015 m. strateginiame „Europeanos“ plane iškeltas tikslas 2015 m. turėti 30 mln. objektų.

„Europeana” talpina įvairaus formato visų atminties institucijų saugomų kultūros paveldo objektų vaizdus.  Skaitmeninės fotografijos, žemėlapiai, tapybos darbai, muziejų objektai ir kiti atvaizdai sudaro maždaug 64 % „Europeanos“ kolekcijos; 34 % šio rinkinio dalies skirti suskaitmenintiems tekstams, tarp kurių daugiau kaip 1,2 mln. knygų – jas galima peržiūrėti internete, taip pat ir parsisiųsti; vaizdo ir garso medžiaga šiuo metu sudaro mažiau nei 2 % kolekcijos.

Lietuvos muziejai į „Europeanos“ portalą turinį teikia per ATHENA projektą, kuris skirtas muziejų turiniui viešinti ir jau yra pateikęs apie 2 mln. skaitmeninių muziejų objektų į „Europeaną“ (tai pats didžiausias „Europeanos” turinio telkėjas). 2009 m. ATHENA partneriu tapo Lietuvos dailės muziejus (LDM), o 2011 m. pradžioje prie projekto prisijungė Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės, Šiaulių „Aušros” ir Lietuvos jūrų muziejai. „Europeanoje” jau rodomi Lietuvos muziejuose sukaupti lietuvių liaudies meno eksponatai (1093 eksponatų skaitmeniniai vaizdai ir aprašai).

Skaitmeninė Europos biblioteka papildyta ir kitų Lietuvos muziejų bei kultūros įstaigų saugomo kultūros paveldo pavyzdžiais. Pavyzdžiui, Biržų krašto muziejus „Sėla“ pateikė 5 700 eksponatų iš XIX–XX a. fotografijų rinkinio ir muziejaus archyvo, kuriose užfiksuotas Biržų miestas, Biržų pilis ir susijusios istorinės asmenybės; Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus „Europeanos“ kolekciją papildė – 2 000 afišų iš XIX a., kurios atspindi reikšmingą Lietuvos istorijai spaudos draudimo laikotarpį, yra atspausdintos lenkų bei rusų kalbomis.

„Europeanoje” taip pat galima rasti ankstyvuosius lietuvių literatūros kūrinius, pavyzdžiui, Martyno Mažvydo katekizmą, o dar daugiau senųjų Lietuvos literatūros pavyzdžių – nuo Mikalojaus Daukšos „Katekizmo“ iki Simono Daukanto „Būdo senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių“ – prieinama „Europeanos“ virtualioje parodoje „Skaitanti Europa“, kuriai Europos valstybių nacionalinės bibliotekos atrinko 1 000 reikšmingiausių knygų.

Daugiau apie „Europeaną“ – 2010 m. lapkričio 18 d. Europos Komisijos spaudos pranešime ir„Europeanos“ portale.

Pagal „Europeanos“ informaciją ir naujienlaiškius parengė G. Stankevičiūtė
2011 m. vasario 18 d.

Šių metų balandžio mėnesį parengta „Europeanos” 2010 metų ataskaita jau paskelbta internete. Ataskaitoje apžvelgiami svarbiausi praėjusių metų pasiekimai ir ateities planai. 2010 m. pabaigoje „Europeanos“ portale buvo galima rasti 15 mln. kultūros ir mokslo sričių skaitmeninių objektų. Aktyviai bendradarbiaujant muziejų, bibliotekų, archyvų ir audiovizualinių kolekcijų tinklams, „Europeanos“ užsibrėžtas tikslas sukaupti 10 mln. skaitmeninių išteklių buvo viršytas 1,5 karto. Duomenis „Europeanai“ pateikė 1500 įvairių organizacijų su 80 turinio telkėjų pagalba. ATHENA projektas, prie kurio prisijungė ir Lietuvos muziejai, „Europeanos“ ataskaitoje minimas kaip vienas didžiausių turinio telkėjų. Daugiausia turinio „Europeanai“ kol kas yra pateikusios Prancūzija ir Vokietija (po 17 % visų „Europeanos“ objektų).

2010 m. spalį buvo įkurta Turinio tiekėjų ir telkėjų taryba (Council of Content Providers and Aggregators CCPA), kuri atstovauja turinio tiekėjams sprendžiant strateginius ir praktinius klausimus su „Europeanos“ fondu ir „Europeanos“ biuru. 2011 m. prie Tarybos prisijungė ir Lietuvos dailės muziejus.

Ataskaitoje pabrėžiama, kad šiais metais rengiamas „Europeanos“ duomenų modelis EDM bus suderintas su visais standartais ir leis kultūros paveldo įstaigų sukuriamus duomenis ateityje vystyti kaip susietus duomenis (Linked Open Data). „Europeana“ siekia, kad jos portale sutelktus ir praturtintus duomenis turinio teikėjai bei partneriai vėl panaudotų per taikomųjų programų sąsajas API ir paieškos sąsajas (widgets) savo edukacinėse ir kultūrinėse interneto svetainėse. 2010 m. buvo įgyvendinti 6 pilotiniai API pritaikymo partnerių interneto svetainėse projektai. Tai svarbus žingsnis į priekį siekiant, kad Europos kultūros paveldas būtų reikalingas ir prieinamas jos vartotojų ištekliuose – mokyklų, bendruomenių interneto svetainėse, interneto dienoraščiuose.

2010 m. „Europeana“ pristatė pirmąsias virtualias parodas: „Art Nouveau“ bei „Skaitanti Europa“. Svarbus žingsnis – nauja „Europeanos“ portalo versija 2.0, kuri bus įdiegta šių metų rugpjūčio mėnesį ir taps naujo 30 mėnesių trukmės „Europeanos“ vystymo projekto pradžia. Pasak Europos Komisijos viceprezidentės Neelie Kroes, „Europeana“ tapo labiausiai matoma Europos Sąjungos skaitmeninio paveldo išraiška“.

Daugiau apie „Europeaną“ Giedrės Stankevičiūtės tekste „Europeana – skaitmeninė visos Europos biblioteka“  >

Pagal „Europeanos“ 2010 m. metinę ataskaitą parengė G. Stankevičiūtė