2011 m. gruodžio 1 d. „Europeana“ paskelbė naują dokumentą – antrą baltąją knygą „Geltonos pienininkės problema: perspektyvus verslo modelis su atvirais metaduomenimis“. Šis dokumentas yra kultūros paveldo ekspertų diskusijų rezultatas (per vienerius metus surengta 20 susitikimų, kuriuose dalyvavo daugiau kaip  200 partnerių). Baltosios knygos pavadinime minimas Jano Vermero darbas „Pienininkė“, kuris saugomas Amsterdamo Rijksmuseum. Muziejaus darbuotojai surado apie 10 000 menkos kokybės geltonų paveikslo kopijų internete. Kaip sustabdyti tokių nekokybiškų kopijų platinimą, sugrąžinti kūriniui tikrąsias spalvas ir ką daryti, kad jo gerbėjai nebeklausinėtų, kodėl muziejaus parduotuvėje parduodamų plakatų ir reprodukcijų spalvos ne tokios ryškios? Rijksmuseum išsprendė šią problemą: internete paskelbė aukštos kokybės skaitmeninį „Pienininkės“ vaizdą su atvirais metaduomenimis, todėl buvo paprasta pateikti nuorodas į jį ir persiųsti. „Atverti savo duomenis – tai geriausia ką galime padaryti, gindamiesi nuo „geltonos pienininkės“, – sako Rijksmuseum atstovai.

Baltoji knyga parengta siekiant atsižvelgti į bibliotekų, muziejų, archyvų ir garso bei vaizdo įrašų saugotojų poreikius. Jiems reikalingas naujas verslo modelis, kuriame būtų įvertintos šiuolaikinių skaitmeninimo procesų teikiamos galimybės, o ne vien įprastiniai savininkų interesai. Ekspertų išvadose teigiama, kad „atvirų duomenų mainai ir atviros sklaidos nauda atsveria grėsmes“. Europos Komisija pasisako už tai, kad viešojo sektoriaus sukurti duomenys turi būti prieinami nemokamai ir tapti medžiaga pažangiam pakartotiniam jų panaudojimui. Tai skatina skaitmeninę ekonomiką, kuria naujas darbo vietas ir teikia socialinę bei ekonominę naudą.

Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja Skaitmeninei darbotvarkei Neelie Kroes pritaria atvirų duomenų iniciatyvai: „Europos kultūros institucijos diskutuoja dėl jų skaitmeninių objektų pakartotinio panaudojimo, pavyzdžiui, viešai prieinamų kūrinių skaitmeninių kopijų ir institucijų sukurtų metaduomenų. Raginu kultūros įstaigas atskleisti savo duomenis ir stengtis, kad viešam naudojimui skirtų kūrinių skaitmeninės kopijos būtų lengvai prieinamos ir panaudojamos pakartotinai. Šiandieną tai būtina tam, kad pasinaudotume naujomis skaitmeninių technologijų teikiamomis galimybėmis. Juk vieša prieiga prie mūsų bendro paveldo, jos nauda visuomenei yra kultūros institucijų gyvavimo prasmė.“

Baltojoje knygoje pateikiama keletas sektinų pavyzdžių. Tai organizacijos, kurios pirmosios palaikė atvirų duomenų  iniciatyvą – Jeilio universitetas, Vokietijos nacionalinė biblioteka, Kembridžo universitetas ir Britų muziejus. Kiti duomenų tiekėjai seka jų pėdomis. Pasirašydami naująją „Europeanos“ duomenų mainų sutartį, 20-ies milijonų „Europeanos“ skaitmeninių objektų tiekėjai prisideda prie atviro licencijavimo ir skatina originalios medžiagos panaudojimą inovacijoms.

„Europeanos“ duomenų mainų sutartis yra pagrindinis „Europeanos“ licencijavimo metmenų (angl. Europeana Licensing Framework) instrumentas. Šis dokumentas paskelbtas 2011 m. gruodžio 1 d. Juo deklaruojama „Europeanos“ pozicija dėl atvirų duomenų, viešai prieinamų duomenų ir vartotojų teisių bei pareigų. Šio dokumento tikslas yra standartizuoti su teisėmis susijusią informaciją ir praktiką. Informaciją panaudoti norintys vartotojai turi žinoti, ko iš jų tikisi institucijos, kurių duomenys pateikti „Europeanai“.

Informaciją pagal 2011 m. gruodžio 1 d. „Europeanos“ pranešimą spaudai parengė
LDM filialo LM ISC LIMIS administratorė ir
atstovė tarptautiniams ryšiams Giedrė Asin Marco

2011 m. rugsėjo mėnesį „Europeanos“ fondas paskelbė naują „Europeanos“ duomenų mainų sutartį. Šis fondas, valdantis Europos kultūros paveldo portalą „Europeana“, siekia, kad Europos kultūros paveldo institucijos prisidėtų prie socialinės ir ekonominės plėtros atskleisdamos viešo naudojimo informaciją. Portalui duomenis teikia duomenų teikėjai ir telkėjai iš visų Europos Sąjungos šalių. Vis dėlto kultūros paveldo duomenų viešinimas yra sudėtingas dėl autorių teisių apsaugos kliūčių, „kūrinių našlaičių“ ir konservatyvaus kultūros institucijų požiūrio į atvirus duomenis (angl. Open Data). Atvirų duomenų iniciatyvos rėmėjai pasiekė, kad naujoje „Europeanos“ duomenų mainų sutartyje nebūtų ribojamos visuomenės teisės naudoti portale www.europeana.eu paskelbtą kultūros paveldo turinį bet kokiais tikslais. Ši sutartis turėtų visiškai įsigalioti nuo 2012 m. liepos 1 dienos. Nors ne visos kultūros institucijos žiūri palankiai į sutarties sąlygas, tačiau pirmieji žingsniai šia linkme jau žengti: jai pritarė du reikšmingi duomenų teikėjų tinklai – Europos nacionalinių bibliotekų direktorių konferencija (angl. Foundation Conference of European National Librarians, CENL) ir Europos transliuotojų tinklas „EUscreen“. Šie tinklai pasirašo „Europeanos“ duomenų mainų sutartį ir sutinka turinio viešajam naudojimui taikyti „Creative Commons Universal Public Domain Dedication“ arba tiesiog CCO licenciją. Tai atitinka Europos Komisijos darbo grupės „Comité des Sages“ „Naujojo atgimimo pranešime“ (angl. New Renaissance Report) pateiktas rekomendacijas bei „Europeanos“ 2011–2015 m. strateginio plano nuostatas.

Europos nacionalinių bibliotekų direktorių konferencijos išplatintame pranešime spaudai teigiama, kad CENL, atstovaujanti Europos nacionalines bibliotekas, nutarė pritarti duomenų atvirosioms licencijoms. Tai reikštų, kad milijonų Europos knygų ir rašytinių tekstų aprašomieji duomenys – pavadinimas, autorius, data, leidimo duomenys, leidimo vieta ir kiti – taps prieinamais kiekvienam ir galės būti pakartotinai panaudojami bet kokiu tikslu. Taigi laisvoji enciklopedija „Vikipedija“ galės naudoti bibliotekų metaduomenis ir savo straipsniuose nurodyti juos kaip šaltinius. Taikomosios programinės įrangos (APPS) kūrėjai galės pasinaudoti duomenimis naujuose turizmui ir mokymuisi skirtuose nešiojamuose įrenginiuose. O svarbiausia, kad informacinių mokslų specialistams bus prieinami patikimi duomenys, kuriuos jie galės naudoti susietiems atviriems duomenims (angl. Linked Open Data) kurti. Bus sukurti informacijos elementų ryšiai, kurie iki šiol nebuvo galimi. Dėl naujų sąsajų tarp didžiausių Europos bibliotekų duomenų bus kuriamas vadinamasis „žinių generavimo mechanizmas“ (angl. knowledge-generating engine).

Žengdamos šį žingsnį atvirų duomenų link, Europos bibliotekos ne tik įrodo savo pažangumą paveldo ir informacijos srityse, bet ir gauna dvigubą naudą. Visų pirma, jų duomenys pasklis po visą virtualią erdvę, todėl vartotojai sugrįš į šaltinį – bibliotekos puslapį ar pačią biblioteką. Antra, jų duomenys bus papildyti, nes bus susieti su kitais duomenų šaltiniais. Savo ruožtu bibliotekos galės pakartotinai panaudoti šiuos papildytus duomenis vartotojams teikiamose paslaugose.

„EUscreen“ projektas neseniai ėmėsi iniciatyvos sukurti vieningą prieigą prie didelės Europos televizijos istorijos skaitmeninės kolekcijos. Kad sukaupti duomenys būtų kuo patogiau surandami, plačiau prieinami ir greičiau susiejami, projektas laikosi susietų atvirų duomenų principų (angl. Linked Open Data principles). „EUscreen“ taip pat įgyvendina bandomąjį susietų atvirų duomenų projektą bei paskelbė pranešimą apie šių duomenų modelio taikymą viešinant Europos televizijos paveldą .

Svarbi naujiena interneto vartotojams yra ir tai, kad „Europeana“ atnaujino portalą www.europeana.eu, kuris tapo dar patogesniu ir patrauklesniu. Nuo šiol jis yra pritaikytas nešiojamiems įrenginiams „iPad“ ir „Android“. Dabar jūs galite „Europeanoje“ peržiūrėti specialius „Europeanos“ vaizdo įrašus: http://remix.europeana.eu/.

Kviečiame užsukti į atsinaujinusią „Europeaną“!

Informaciją pagal Europos nacionalinių bibliotekų direktorių konferencijos (CENL)
ir „EUscreen“ 2011 m. rugsėjo mėn. pranešimus spaudai parengė
Giedrė Asin Marco

2012-ieji Lietuvoje – Muziejų metai. Tai juos sutelkė prasmingiems darbams ir paskatino tapti atviresniems visuomenei. Vienas iš tokių didelio muziejų susiklausymo ir naujo požiūrio į savo misiją pareikalavusių  darbų yra šiais metais gruodžio pabaigoje finišo tiesiąją pasieksiantis iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Lietuvos Respublikos biudžeto finansuojamas projektas „Lietuvos integralios muziejų informacinės sistemos (LIMIS) diegimas Lietuvos muziejuose“ (projekto kodas VP.2-3.1-IVPK-04-V-01-005). 2010–2012 m. įgyvendinamas šio LIMIS projekto pirmasis etapas.

Siekiant  automatizuoti iki šiol muziejuose vykdytą popierinę eksponatų apskaitą, optimizuoti su ja susijusius administracinius veiksmus, sukurti bendrus muziejų rinkinių apskaitos el. sąveikumo standartus, klasifikatorius, tezaurus, raktažodžių ir personalijų žodynus bei jų administravimo priemones, užtikrinti duomenų analizę ir stebėseną realiame laike, realizuoti bendrą paiešką, pakelti eksponatų prieinamumo lygį, šį projektą Kultūros ministerija inicijavo dar 2009 metais.  Tais pačiais metais projektas buvo įtrauktas į Lietuvos Vyriausybės patvirtintą Lietuvos kultūros paveldo skaitmeninimo, skaitmeninio turinio saugojimo ir prieigos strategijos priemonių planą 2009–2013 metams, jam skirta 7 mln. litų. Projektą įgyvendinti Vyriausybės pavedimu teko  didžiausią patirtį kultūros paveldo skaitmeninimo srityje iki šiol tarp muziejų turėjusiam Lietuvos dailės muziejui (LDM). Čia už projekto įgyvendinimą yra atsakingas šio muziejaus filialas Lietuvos muziejų informacijos, skaitmeninimo ir LIMIS centras (LM ISC LIMIS). Darbai pradėti 2010 m. kovo mėnesį, Lietuvos dailės muziejui,  Informacinės visuomenės plėtros komitetui bei Centrinei projektų valdymo agentūrai pasirašius projekto finansavimo ir administravimo sutartį.

Pagrindiniai projekto uždaviniai jau pasiekti: sukurta  Lietuvos integrali muziejų informacinė sistema (LIMIS), ji įdiegta devyniolikoje Lietuvos nacionalinių bei respublikinių muziejų. Šiuos darbus vykdė jungtinės veiklos grupė, kurią sudaro UAB „Alna Software“, UAB „Sintagma“ ir UAB „Webmedia“ (NORTAL). Be to, įgyvendinant projektą yra nupirkta ir muziejuose įdiegta techninė ir programinė įranga, garantuojanti sukurtos sistemos veikimą. Įrengta ir LIMIS serverinė.

LIMIS sudaro galimybę automatizuotai,  vadovaujantis vieningais standartais vykdyti muziejuose  esančių kultūros paveldo objektų apskaitą, kaupti ir saugoti skaitmeninę informaciją apie šias vertybes bendramuziejinėje duomenų bazėje,  viešinti bei teikti ją į kitas  nacionalines ir tarptautines duomenų bazes, portalus – integruoti šią informaciją į bendrą skaitmeninę pasaulio kultūros paveldo erdvę. Sistema sudaryto sąlygas ir Lietuvos muziejų teikiamų elektroninių paslaugų plėtrai.

LIMIS išskirtinis bruožas –  didelis kiekis specialiai jai sukurtų ir į ją integruotų klasifikavimo sistemų, kurias sudaro klasifikatoriai, tezaurai, raktažodžių ir personalijų žodynai. Šiuo požiūriu kito tokio analogo bent jau kol kas Lietuvoje nėra. Išanalizavus muziejų poreikius, iš viso per 2010–2012 m. didesnių ir mažesnių klasifikavimo sistemų sukurta daugiau negu šimtas. Vien į Eksponatų ir komplektų tipų tezaurą  jau yra integruotos 23 klasifikavimo sistemos. Dar daugiu jų yra Vietovių tipų tezaure. Šias sistemas, bendradarbiaudami su kituose Lietuvos muziejuose dirbančiais specialistais, sukūrė ir toliau plėtoja LDM filiale dirbantys projekto administravimo ir vykdymo grupės nariai. Klasifikavimo sistemos buvo rengiamos vadovaujantis tarptautiniais vienakalbių ir daugiakalbių žodynų kūrimo standartais, Lietuvos ir kitų pasaulio šalių (Latvijos, Estijos, Čekijos, Ispanijos, Didžiosios Britanijos, JAV ir kt.) muziejų bei kitų kultūros paveldo ir mokslo įstaigų sukaupta patirtimi.

Praktika rodo, kad klasifikavimo sistemų kūrimas, plėtra ir atnaujinimas  – ilgametis ir nepertraukiamas darbas. Todėl, užbaigus įgyvendinti projektą, jis ir toliau vyks. Tuo LDM pavesta rūpintis jo filiale LM ISC LIMIS suburtai darbo grupei, kuriai vadovauja šio centro Metodinio skyriaus vedėja ir LIMIS turinio administratorė Dalia Sirgedaitė.

Projekto įgyvendinimo metu respublikiniuose ir nacionaliniuose muziejuose suskaitmeninta daugiau negu 20 tūkstančių eksponatų. Į šias veiklas jau yra įsijungęs ir didelis skaičius savivaldybių bei žinybinių muziejų, viešųjų įstaigų-muziejų. Nors į šiuos muziejus LIMIS sistema ir nėra diegiama, jie, šių metų gruodžio mėnesio pabaigoje užbaigus įgyvendinti projektą, taip pat turės galimybę pradėti dirbti su LIMIS – specialiai šiems muziejams yra sukurtas LIMIS-M alternatyvus posistemis, prie kurio muziejuose dirbantys specialistai iš savo darbo kompiuterių jungsis per interneto naršykles. Siekdamas, kad šie muziejai aktyviau įsijungtų į kultūros paveldo objektų skaitmeninimo veiklas, LDM 2012 m. partnerio teisėmis įsijungė į tarptautinį senų nuotraukų, sukurtų pirmąjį fotografijos gyvavimo šimtmetį (1839–1939), projektą ir dalyvio teisėmis į jį jau įjungė daugiau negu 30 kitų muziejų, tarp kurių yra nemažai ir tokių, kurių steigėjas – savivaldybė.

Dauguma muziejų vadovų, specialistų supranta skaitmeninimo svarbą, tačiau dažnai jie į šias veiklas neturi galimybių įsijungti dėl paprastų materialinių dalykų – muziejuose vis dar trūksta skaitmeninimui skirtos techninės bei programinės įrangos bei kvalifikuotų šios srities specialistų.  Daugelis savivaldybių, žinybinių organizacijų vis dar neranda finansinių galimybių skirti muziejams reikalingų lėšų minėtai įrangai nusipirkti bei skaitmeninimo srityje dirbantiems specialistams išlaikyti.  Todėl savivaldybių ir žinybiniai muziejai laukia LIMIS projekto antrojo etapo, nes tikisi, kad šį kartą naudos gavėjai jau bus ne tik nacionaliniai ir respublikiniai muziejai, bet ir savivaldybių bei žinybų įsteigti muziejai. Na o kol kas dirbama naudojant tuos finansinius ir intelektualinius resursus, kuriuos muziejai turi, kurių galima rasti įgyvendinant iš Lietuvos Respublikos ir savivaldybių biudžetų remiamus kultūros paveldo skaitmeninimo, sklaidos ir kt. projektus.

LIMIS projektas sudarė galimybes visuomenei plačiai, kad ir virtualiai, atverti duris į  muziejų saugomų vertybių fondus. Užbaigus įgyvendinti projektą, interneto vartotojams duomenys apie muziejuose suskaitmenintas, automatizuotai aprašytas vertybes bus pateikiami ne tik LIMIS portale www.limis.lt, bet ir visų nacionalinių bei respublikinių muziejų, kuriuose įdiegta LIMIS sistema, elektroninių katalogų viešose prieigose – iš viso jų kuriama 19.

Danutė Mukienė,
Lietuvos dailės muziejaus filialo LM ISC LIMIS vedėja, LIMIS projekto vadovė

Straipsnis spausdintas Kultūros savaitraštyje „Literatūra ir menas“ (Nr. 46). Atsisiųsti PDF >

2010 m. rugsėjo 21 d. Brno mieste, Moravijos muziejuje (Čekijos Respublika) veikiančiame Informacinių technologijų taikymo muzeologijoje metodiniame centre (toliau CITeM) įvyko seminaras „Muziejų rinkinių skaitmeninimas, klasifikatorių ir tezaurų kūrimas Lietuvos ir Čekijos muziejuose“.

Seminaro metu CITeM skaitmeninės dokumentacijos metodininkas Davidas Cigánekas Lietuvos dailės muziejaus filialo Lietuvos muziejų informacijos, skaitmeninimo ir LIMIS centras (LM ISC LIMIS) darbuotojams pristatė projektą „Nacionaliniai autoritetiniai įrašai“, mokymų vadovė Marie Kocinová demonstravo daugelyje Čekijos muziejų naudojamą rinkinių apskaitos sistemą DEMUS („Dokumentace a evidence muzejnich sbirek“), o CITeM vadovė Jarmila Podolníková kalbėjo apie centrinį Čekijos muziejų rinkinių registrą, planuojamą kurti integralią muziejų rinkinių valdymo sistemą I3S („Integrovaný systém správy sbírek“) bei viešas prieigas prie rinkinių.

Išsamiau apie seminarą >

Filmavo ir montavo LM ISC LIMIS sistemos inžinierius Ernestas Adomaitis

2010 m. spalio 6 d. – Lietuvos muziejų informacijos, skaitmeninimo ir LIMIS centro organizuotas MUZIEJŲ TREČIADIENIO susitikimas-seminaras „Čekijos muziejų patirtis eksponatų skaitmeninimo srityje“. Seminaras vyko Lietuvos dailės muziejuje (Bokšto g. 5, Vilnius).

Pranešimai:

Plačiau apie 2010 m. rugsėjo 20–25 d. įvykusį išvažiuojamąjį seminarą „Muziejų rinkinių skaitmeninimas, klasifikatorių ir tezaurų kūrimas Lietuvos ir Čekijos muziejuose“ >

Asmenys kontaktams:

Danutė Mukienė, Dalia Sirgedaitė (tel.: (8 ~ 5) 261 9670, (8 ~ 5) 262 1883; el. paštas infolimis.lt)

Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Knygotyros ir dokumentotyros institutas kviečia dalyvauti 2013 m. rugsėjo 26–27 d. organizuojamoje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Tradicinė ir skaitmeninė leidyba mažoje šalyje: patirtys ir perspektyvos“. Ji skiriama leidybos istorijos ir šiandienos situacijos klausimams. Išsamiau konferencijos puslapyje >

Projekto „Lietuvos integralios muziejų informacinės sistemos (LIMIS) diegimas Lietuvos muziejuose” metu sukurta ir vartotojams jau pasiekiama sistemos viešoji prieiga www.limis.lt. Pagrindinė portalo paskirtis – muziejų eksponatų aprašų ir skaitmeninių vaizdų, vaizdo, garso įrašų ir kitų bylų sklaida. 2013 m. sausio mėnesį portale duomenis apie muziejuose saugomus senųjų fotografijų rinkinius pradėjo viešinti A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus, Literatūrinis A. Puškino muziejus ir Žemaičių muziejus „Alka”. Portale pristatomos 1839–1939 m. sukurtos fotografijos (nuotraukos ir negatyvai, tarp kurių daug ir stiklo negatyvų). Išsamiau apie portalą >

Projekto „Lietuvos integralios muziejų informacinės sistemos (LIMIS) diegimas Lietuvos muziejuose” metu sukurta ir vartotojams jau pasiekiama sistemos viešoji prieiga www.limis.lt.
2013 m. sausio mėnesį portale duomenis apie muziejuose saugomus senųjų fotografijų rinkinius pradėjo viešinti A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus, Literatūrinis A. Puškino muziejus ir Žemaičių muziejus „Alka”. Portale pristatomos 1839–1939 m. sukurtos fotografijos (nuotraukos ir negatyvai, tarp kurių daug ir stiklo negatyvų). Išsamiau apie portalą >