Turinys

Danutė Mukienė. Į interneto vandenyną – kartu su kapitonu.  Atsisiųsti >

Margarita Gaubytė. Lietuvos muziejų interneto svetainių tyrimo rezultatai. Atsisiųsti >

Skaidra Vaicekauskienė. Rezultatas turi džiuginti ir kūrėjus, ir svetainės lankytojus arba Kokius atrankos ir vertinimo metodus bei kriterijus reikėtų taikyti renkantis informacijos sklaidai muziejų interneto leidiniuose reikalingas priemones, sudarant jų struktūrą, parenkant dizainą, viešajam naudojimui skirtas paslaugas? Atsisiųsti >

Marius Jonila. Muziejus virtualioje erdvėje. Atsisiųsti >

Ernestas Adomaitis. Naujų paslaugų integravimo galimybės Į seniau sukurtas ir naujai kuriamas muziejų interneto svetaines. Atsisiųsti >

Andrius Valužis. Muziejaus ir jo lankytojo komunikacija: socialiniai tinklai „Facebook“ ir „Twitter“. Atsisiųsti >

Giedrė Asin Marco. Ispanijos muziejų interneto leidiniai. Atsisiųsti >

Ernestas Adomaitis. „Linked Heritage“ projektas – galimybė pateikti skaitmenintą kultūros paveldą kokybiškiau. Atsisiųsti >

Donatas Saulevičius. Planuojamų saugoti skaitmeninių bylų parametrai ir formatai [rekomendacijos]. Atsisiųsti >

Europos kultūros paveldo skaitmeninėje bibliotekoje „Europeana“ jau galima rasti daugiau kaip 15 mln. visos Europos kultūros institucijų pateiktų kultūros paveldo objektų. Šioje skaitmeninėje bibliotekoje iškart po jos pristatymo 2008 m. buvo 2 mln., o 2010 m. pasiektas  10 mln. skaitmeninių objektų skaičius. 2011–2015 m. strateginiame „Europeanos“ plane iškeltas tikslas 2015 m. turėti 30 mln. objektų.

„Europeana” talpina įvairaus formato visų atminties institucijų saugomų kultūros paveldo objektų vaizdus.  Skaitmeninės fotografijos, žemėlapiai, tapybos darbai, muziejų objektai ir kiti atvaizdai sudaro maždaug 64 % „Europeanos“ kolekcijos; 34 % šio rinkinio dalies skirti suskaitmenintiems tekstams, tarp kurių daugiau kaip 1,2 mln. knygų – jas galima peržiūrėti internete, taip pat ir parsisiųsti; vaizdo ir garso medžiaga šiuo metu sudaro mažiau nei 2 % kolekcijos.

Lietuvos muziejai į „Europeanos“ portalą turinį teikia per ATHENA projektą, kuris skirtas muziejų turiniui viešinti ir jau yra pateikęs apie 2 mln. skaitmeninių muziejų objektų į „Europeaną“ (tai pats didžiausias „Europeanos” turinio telkėjas). 2009 m. ATHENA partneriu tapo Lietuvos dailės muziejus (LDM), o 2011 m. pradžioje prie projekto prisijungė Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės, Šiaulių „Aušros” ir Lietuvos jūrų muziejai. „Europeanoje” jau rodomi Lietuvos muziejuose sukaupti lietuvių liaudies meno eksponatai (1093 eksponatų skaitmeniniai vaizdai ir aprašai).

Skaitmeninė Europos biblioteka papildyta ir kitų Lietuvos muziejų bei kultūros įstaigų saugomo kultūros paveldo pavyzdžiais. Pavyzdžiui, Biržų krašto muziejus „Sėla“ pateikė 5 700 eksponatų iš XIX–XX a. fotografijų rinkinio ir muziejaus archyvo, kuriose užfiksuotas Biržų miestas, Biržų pilis ir susijusios istorinės asmenybės; Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus „Europeanos“ kolekciją papildė – 2 000 afišų iš XIX a., kurios atspindi reikšmingą Lietuvos istorijai spaudos draudimo laikotarpį, yra atspausdintos lenkų bei rusų kalbomis.

„Europeanoje” taip pat galima rasti ankstyvuosius lietuvių literatūros kūrinius, pavyzdžiui, Martyno Mažvydo katekizmą, o dar daugiau senųjų Lietuvos literatūros pavyzdžių – nuo Mikalojaus Daukšos „Katekizmo“ iki Simono Daukanto „Būdo senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių“ – prieinama „Europeanos“ virtualioje parodoje „Skaitanti Europa“, kuriai Europos valstybių nacionalinės bibliotekos atrinko 1 000 reikšmingiausių knygų.

Daugiau apie „Europeaną“ – 2010 m. lapkričio 18 d. Europos Komisijos spaudos pranešime ir„Europeanos“ portale.

Pagal „Europeanos“ informaciją ir naujienlaiškius parengė G. Stankevičiūtė
2011 m. vasario 18 d.

Šių metų balandžio mėnesį parengta „Europeanos” 2010 metų ataskaita jau paskelbta internete. Ataskaitoje apžvelgiami svarbiausi praėjusių metų pasiekimai ir ateities planai. 2010 m. pabaigoje „Europeanos“ portale buvo galima rasti 15 mln. kultūros ir mokslo sričių skaitmeninių objektų. Aktyviai bendradarbiaujant muziejų, bibliotekų, archyvų ir audiovizualinių kolekcijų tinklams, „Europeanos“ užsibrėžtas tikslas sukaupti 10 mln. skaitmeninių išteklių buvo viršytas 1,5 karto. Duomenis „Europeanai“ pateikė 1500 įvairių organizacijų su 80 turinio telkėjų pagalba. ATHENA projektas, prie kurio prisijungė ir Lietuvos muziejai, „Europeanos“ ataskaitoje minimas kaip vienas didžiausių turinio telkėjų. Daugiausia turinio „Europeanai“ kol kas yra pateikusios Prancūzija ir Vokietija (po 17 % visų „Europeanos“ objektų).

2010 m. spalį buvo įkurta Turinio tiekėjų ir telkėjų taryba (Council of Content Providers and Aggregators CCPA), kuri atstovauja turinio tiekėjams sprendžiant strateginius ir praktinius klausimus su „Europeanos“ fondu ir „Europeanos“ biuru. 2011 m. prie Tarybos prisijungė ir Lietuvos dailės muziejus.

Ataskaitoje pabrėžiama, kad šiais metais rengiamas „Europeanos“ duomenų modelis EDM bus suderintas su visais standartais ir leis kultūros paveldo įstaigų sukuriamus duomenis ateityje vystyti kaip susietus duomenis (Linked Open Data). „Europeana“ siekia, kad jos portale sutelktus ir praturtintus duomenis turinio teikėjai bei partneriai vėl panaudotų per taikomųjų programų sąsajas API ir paieškos sąsajas (widgets) savo edukacinėse ir kultūrinėse interneto svetainėse. 2010 m. buvo įgyvendinti 6 pilotiniai API pritaikymo partnerių interneto svetainėse projektai. Tai svarbus žingsnis į priekį siekiant, kad Europos kultūros paveldas būtų reikalingas ir prieinamas jos vartotojų ištekliuose – mokyklų, bendruomenių interneto svetainėse, interneto dienoraščiuose.

2010 m. „Europeana“ pristatė pirmąsias virtualias parodas: „Art Nouveau“ bei „Skaitanti Europa“. Svarbus žingsnis – nauja „Europeanos“ portalo versija 2.0, kuri bus įdiegta šių metų rugpjūčio mėnesį ir taps naujo 30 mėnesių trukmės „Europeanos“ vystymo projekto pradžia. Pasak Europos Komisijos viceprezidentės Neelie Kroes, „Europeana“ tapo labiausiai matoma Europos Sąjungos skaitmeninio paveldo išraiška“.

Daugiau apie „Europeaną“ Giedrės Stankevičiūtės tekste „Europeana – skaitmeninė visos Europos biblioteka“  >

Pagal „Europeanos“ 2010 m. metinę ataskaitą parengė G. Stankevičiūtė

2011 m. gruodžio 1 d. „Europeana“ paskelbė naują dokumentą – antrą baltąją knygą „Geltonos pienininkės problema: perspektyvus verslo modelis su atvirais metaduomenimis“. Šis dokumentas yra kultūros paveldo ekspertų diskusijų rezultatas (per vienerius metus surengta 20 susitikimų, kuriuose dalyvavo daugiau kaip  200 partnerių). Baltosios knygos pavadinime minimas Jano Vermero darbas „Pienininkė“, kuris saugomas Amsterdamo Rijksmuseum. Muziejaus darbuotojai surado apie 10 000 menkos kokybės geltonų paveikslo kopijų internete. Kaip sustabdyti tokių nekokybiškų kopijų platinimą, sugrąžinti kūriniui tikrąsias spalvas ir ką daryti, kad jo gerbėjai nebeklausinėtų, kodėl muziejaus parduotuvėje parduodamų plakatų ir reprodukcijų spalvos ne tokios ryškios? Rijksmuseum išsprendė šią problemą: internete paskelbė aukštos kokybės skaitmeninį „Pienininkės“ vaizdą su atvirais metaduomenimis, todėl buvo paprasta pateikti nuorodas į jį ir persiųsti. „Atverti savo duomenis – tai geriausia ką galime padaryti, gindamiesi nuo „geltonos pienininkės“, – sako Rijksmuseum atstovai.

Baltoji knyga parengta siekiant atsižvelgti į bibliotekų, muziejų, archyvų ir garso bei vaizdo įrašų saugotojų poreikius. Jiems reikalingas naujas verslo modelis, kuriame būtų įvertintos šiuolaikinių skaitmeninimo procesų teikiamos galimybės, o ne vien įprastiniai savininkų interesai. Ekspertų išvadose teigiama, kad „atvirų duomenų mainai ir atviros sklaidos nauda atsveria grėsmes“. Europos Komisija pasisako už tai, kad viešojo sektoriaus sukurti duomenys turi būti prieinami nemokamai ir tapti medžiaga pažangiam pakartotiniam jų panaudojimui. Tai skatina skaitmeninę ekonomiką, kuria naujas darbo vietas ir teikia socialinę bei ekonominę naudą.

Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja Skaitmeninei darbotvarkei Neelie Kroes pritaria atvirų duomenų iniciatyvai: „Europos kultūros institucijos diskutuoja dėl jų skaitmeninių objektų pakartotinio panaudojimo, pavyzdžiui, viešai prieinamų kūrinių skaitmeninių kopijų ir institucijų sukurtų metaduomenų. Raginu kultūros įstaigas atskleisti savo duomenis ir stengtis, kad viešam naudojimui skirtų kūrinių skaitmeninės kopijos būtų lengvai prieinamos ir panaudojamos pakartotinai. Šiandieną tai būtina tam, kad pasinaudotume naujomis skaitmeninių technologijų teikiamomis galimybėmis. Juk vieša prieiga prie mūsų bendro paveldo, jos nauda visuomenei yra kultūros institucijų gyvavimo prasmė.“

Baltojoje knygoje pateikiama keletas sektinų pavyzdžių. Tai organizacijos, kurios pirmosios palaikė atvirų duomenų  iniciatyvą – Jeilio universitetas, Vokietijos nacionalinė biblioteka, Kembridžo universitetas ir Britų muziejus. Kiti duomenų tiekėjai seka jų pėdomis. Pasirašydami naująją „Europeanos“ duomenų mainų sutartį, 20-ies milijonų „Europeanos“ skaitmeninių objektų tiekėjai prisideda prie atviro licencijavimo ir skatina originalios medžiagos panaudojimą inovacijoms.

„Europeanos“ duomenų mainų sutartis yra pagrindinis „Europeanos“ licencijavimo metmenų (angl. Europeana Licensing Framework) instrumentas. Šis dokumentas paskelbtas 2011 m. gruodžio 1 d. Juo deklaruojama „Europeanos“ pozicija dėl atvirų duomenų, viešai prieinamų duomenų ir vartotojų teisių bei pareigų. Šio dokumento tikslas yra standartizuoti su teisėmis susijusią informaciją ir praktiką. Informaciją panaudoti norintys vartotojai turi žinoti, ko iš jų tikisi institucijos, kurių duomenys pateikti „Europeanai“.

Informaciją pagal 2011 m. gruodžio 1 d. „Europeanos“ pranešimą spaudai parengė
LDM filialo LM ISC LIMIS administratorė ir
atstovė tarptautiniams ryšiams Giedrė Asin Marco

2011 m. rugsėjo mėnesį „Europeanos“ fondas paskelbė naują „Europeanos“ duomenų mainų sutartį. Šis fondas, valdantis Europos kultūros paveldo portalą „Europeana“, siekia, kad Europos kultūros paveldo institucijos prisidėtų prie socialinės ir ekonominės plėtros atskleisdamos viešo naudojimo informaciją. Portalui duomenis teikia duomenų teikėjai ir telkėjai iš visų Europos Sąjungos šalių. Vis dėlto kultūros paveldo duomenų viešinimas yra sudėtingas dėl autorių teisių apsaugos kliūčių, „kūrinių našlaičių“ ir konservatyvaus kultūros institucijų požiūrio į atvirus duomenis (angl. Open Data). Atvirų duomenų iniciatyvos rėmėjai pasiekė, kad naujoje „Europeanos“ duomenų mainų sutartyje nebūtų ribojamos visuomenės teisės naudoti portale www.europeana.eu paskelbtą kultūros paveldo turinį bet kokiais tikslais. Ši sutartis turėtų visiškai įsigalioti nuo 2012 m. liepos 1 dienos. Nors ne visos kultūros institucijos žiūri palankiai į sutarties sąlygas, tačiau pirmieji žingsniai šia linkme jau žengti: jai pritarė du reikšmingi duomenų teikėjų tinklai – Europos nacionalinių bibliotekų direktorių konferencija (angl. Foundation Conference of European National Librarians, CENL) ir Europos transliuotojų tinklas „EUscreen“. Šie tinklai pasirašo „Europeanos“ duomenų mainų sutartį ir sutinka turinio viešajam naudojimui taikyti „Creative Commons Universal Public Domain Dedication“ arba tiesiog CCO licenciją. Tai atitinka Europos Komisijos darbo grupės „Comité des Sages“ „Naujojo atgimimo pranešime“ (angl. New Renaissance Report) pateiktas rekomendacijas bei „Europeanos“ 2011–2015 m. strateginio plano nuostatas.

Europos nacionalinių bibliotekų direktorių konferencijos išplatintame pranešime spaudai teigiama, kad CENL, atstovaujanti Europos nacionalines bibliotekas, nutarė pritarti duomenų atvirosioms licencijoms. Tai reikštų, kad milijonų Europos knygų ir rašytinių tekstų aprašomieji duomenys – pavadinimas, autorius, data, leidimo duomenys, leidimo vieta ir kiti – taps prieinamais kiekvienam ir galės būti pakartotinai panaudojami bet kokiu tikslu. Taigi laisvoji enciklopedija „Vikipedija“ galės naudoti bibliotekų metaduomenis ir savo straipsniuose nurodyti juos kaip šaltinius. Taikomosios programinės įrangos (APPS) kūrėjai galės pasinaudoti duomenimis naujuose turizmui ir mokymuisi skirtuose nešiojamuose įrenginiuose. O svarbiausia, kad informacinių mokslų specialistams bus prieinami patikimi duomenys, kuriuos jie galės naudoti susietiems atviriems duomenims (angl. Linked Open Data) kurti. Bus sukurti informacijos elementų ryšiai, kurie iki šiol nebuvo galimi. Dėl naujų sąsajų tarp didžiausių Europos bibliotekų duomenų bus kuriamas vadinamasis „žinių generavimo mechanizmas“ (angl. knowledge-generating engine).

Žengdamos šį žingsnį atvirų duomenų link, Europos bibliotekos ne tik įrodo savo pažangumą paveldo ir informacijos srityse, bet ir gauna dvigubą naudą. Visų pirma, jų duomenys pasklis po visą virtualią erdvę, todėl vartotojai sugrįš į šaltinį – bibliotekos puslapį ar pačią biblioteką. Antra, jų duomenys bus papildyti, nes bus susieti su kitais duomenų šaltiniais. Savo ruožtu bibliotekos galės pakartotinai panaudoti šiuos papildytus duomenis vartotojams teikiamose paslaugose.

„EUscreen“ projektas neseniai ėmėsi iniciatyvos sukurti vieningą prieigą prie didelės Europos televizijos istorijos skaitmeninės kolekcijos. Kad sukaupti duomenys būtų kuo patogiau surandami, plačiau prieinami ir greičiau susiejami, projektas laikosi susietų atvirų duomenų principų (angl. Linked Open Data principles). „EUscreen“ taip pat įgyvendina bandomąjį susietų atvirų duomenų projektą bei paskelbė pranešimą apie šių duomenų modelio taikymą viešinant Europos televizijos paveldą .

Svarbi naujiena interneto vartotojams yra ir tai, kad „Europeana“ atnaujino portalą www.europeana.eu, kuris tapo dar patogesniu ir patrauklesniu. Nuo šiol jis yra pritaikytas nešiojamiems įrenginiams „iPad“ ir „Android“. Dabar jūs galite „Europeanoje“ peržiūrėti specialius „Europeanos“ vaizdo įrašus: http://remix.europeana.eu/.

Kviečiame užsukti į atsinaujinusią „Europeaną“!

Informaciją pagal Europos nacionalinių bibliotekų direktorių konferencijos (CENL)
ir „EUscreen“ 2011 m. rugsėjo mėn. pranešimus spaudai parengė
Giedrė Asin Marco

2012-ieji Lietuvoje – Muziejų metai. Tai juos sutelkė prasmingiems darbams ir paskatino tapti atviresniems visuomenei. Vienas iš tokių didelio muziejų susiklausymo ir naujo požiūrio į savo misiją pareikalavusių  darbų yra šiais metais gruodžio pabaigoje finišo tiesiąją pasieksiantis iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Lietuvos Respublikos biudžeto finansuojamas projektas „Lietuvos integralios muziejų informacinės sistemos (LIMIS) diegimas Lietuvos muziejuose“ (projekto kodas VP.2-3.1-IVPK-04-V-01-005). 2010–2012 m. įgyvendinamas šio LIMIS projekto pirmasis etapas.

Siekiant  automatizuoti iki šiol muziejuose vykdytą popierinę eksponatų apskaitą, optimizuoti su ja susijusius administracinius veiksmus, sukurti bendrus muziejų rinkinių apskaitos el. sąveikumo standartus, klasifikatorius, tezaurus, raktažodžių ir personalijų žodynus bei jų administravimo priemones, užtikrinti duomenų analizę ir stebėseną realiame laike, realizuoti bendrą paiešką, pakelti eksponatų prieinamumo lygį, šį projektą Kultūros ministerija inicijavo dar 2009 metais.  Tais pačiais metais projektas buvo įtrauktas į Lietuvos Vyriausybės patvirtintą Lietuvos kultūros paveldo skaitmeninimo, skaitmeninio turinio saugojimo ir prieigos strategijos priemonių planą 2009–2013 metams, jam skirta 7 mln. litų. Projektą įgyvendinti Vyriausybės pavedimu teko  didžiausią patirtį kultūros paveldo skaitmeninimo srityje iki šiol tarp muziejų turėjusiam Lietuvos dailės muziejui (LDM). Čia už projekto įgyvendinimą yra atsakingas šio muziejaus filialas Lietuvos muziejų informacijos, skaitmeninimo ir LIMIS centras (LM ISC LIMIS). Darbai pradėti 2010 m. kovo mėnesį, Lietuvos dailės muziejui,  Informacinės visuomenės plėtros komitetui bei Centrinei projektų valdymo agentūrai pasirašius projekto finansavimo ir administravimo sutartį.

Pagrindiniai projekto uždaviniai jau pasiekti: sukurta  Lietuvos integrali muziejų informacinė sistema (LIMIS), ji įdiegta devyniolikoje Lietuvos nacionalinių bei respublikinių muziejų. Šiuos darbus vykdė jungtinės veiklos grupė, kurią sudaro UAB „Alna Software“, UAB „Sintagma“ ir UAB „Webmedia“ (NORTAL). Be to, įgyvendinant projektą yra nupirkta ir muziejuose įdiegta techninė ir programinė įranga, garantuojanti sukurtos sistemos veikimą. Įrengta ir LIMIS serverinė.

LIMIS sudaro galimybę automatizuotai,  vadovaujantis vieningais standartais vykdyti muziejuose  esančių kultūros paveldo objektų apskaitą, kaupti ir saugoti skaitmeninę informaciją apie šias vertybes bendramuziejinėje duomenų bazėje,  viešinti bei teikti ją į kitas  nacionalines ir tarptautines duomenų bazes, portalus – integruoti šią informaciją į bendrą skaitmeninę pasaulio kultūros paveldo erdvę. Sistema sudaryto sąlygas ir Lietuvos muziejų teikiamų elektroninių paslaugų plėtrai.

LIMIS išskirtinis bruožas –  didelis kiekis specialiai jai sukurtų ir į ją integruotų klasifikavimo sistemų, kurias sudaro klasifikatoriai, tezaurai, raktažodžių ir personalijų žodynai. Šiuo požiūriu kito tokio analogo bent jau kol kas Lietuvoje nėra. Išanalizavus muziejų poreikius, iš viso per 2010–2012 m. didesnių ir mažesnių klasifikavimo sistemų sukurta daugiau negu šimtas. Vien į Eksponatų ir komplektų tipų tezaurą  jau yra integruotos 23 klasifikavimo sistemos. Dar daugiu jų yra Vietovių tipų tezaure. Šias sistemas, bendradarbiaudami su kituose Lietuvos muziejuose dirbančiais specialistais, sukūrė ir toliau plėtoja LDM filiale dirbantys projekto administravimo ir vykdymo grupės nariai. Klasifikavimo sistemos buvo rengiamos vadovaujantis tarptautiniais vienakalbių ir daugiakalbių žodynų kūrimo standartais, Lietuvos ir kitų pasaulio šalių (Latvijos, Estijos, Čekijos, Ispanijos, Didžiosios Britanijos, JAV ir kt.) muziejų bei kitų kultūros paveldo ir mokslo įstaigų sukaupta patirtimi.

Praktika rodo, kad klasifikavimo sistemų kūrimas, plėtra ir atnaujinimas  – ilgametis ir nepertraukiamas darbas. Todėl, užbaigus įgyvendinti projektą, jis ir toliau vyks. Tuo LDM pavesta rūpintis jo filiale LM ISC LIMIS suburtai darbo grupei, kuriai vadovauja šio centro Metodinio skyriaus vedėja ir LIMIS turinio administratorė Dalia Sirgedaitė.

Projekto įgyvendinimo metu respublikiniuose ir nacionaliniuose muziejuose suskaitmeninta daugiau negu 20 tūkstančių eksponatų. Į šias veiklas jau yra įsijungęs ir didelis skaičius savivaldybių bei žinybinių muziejų, viešųjų įstaigų-muziejų. Nors į šiuos muziejus LIMIS sistema ir nėra diegiama, jie, šių metų gruodžio mėnesio pabaigoje užbaigus įgyvendinti projektą, taip pat turės galimybę pradėti dirbti su LIMIS – specialiai šiems muziejams yra sukurtas LIMIS-M alternatyvus posistemis, prie kurio muziejuose dirbantys specialistai iš savo darbo kompiuterių jungsis per interneto naršykles. Siekdamas, kad šie muziejai aktyviau įsijungtų į kultūros paveldo objektų skaitmeninimo veiklas, LDM 2012 m. partnerio teisėmis įsijungė į tarptautinį senų nuotraukų, sukurtų pirmąjį fotografijos gyvavimo šimtmetį (1839–1939), projektą ir dalyvio teisėmis į jį jau įjungė daugiau negu 30 kitų muziejų, tarp kurių yra nemažai ir tokių, kurių steigėjas – savivaldybė.

Dauguma muziejų vadovų, specialistų supranta skaitmeninimo svarbą, tačiau dažnai jie į šias veiklas neturi galimybių įsijungti dėl paprastų materialinių dalykų – muziejuose vis dar trūksta skaitmeninimui skirtos techninės bei programinės įrangos bei kvalifikuotų šios srities specialistų.  Daugelis savivaldybių, žinybinių organizacijų vis dar neranda finansinių galimybių skirti muziejams reikalingų lėšų minėtai įrangai nusipirkti bei skaitmeninimo srityje dirbantiems specialistams išlaikyti.  Todėl savivaldybių ir žinybiniai muziejai laukia LIMIS projekto antrojo etapo, nes tikisi, kad šį kartą naudos gavėjai jau bus ne tik nacionaliniai ir respublikiniai muziejai, bet ir savivaldybių bei žinybų įsteigti muziejai. Na o kol kas dirbama naudojant tuos finansinius ir intelektualinius resursus, kuriuos muziejai turi, kurių galima rasti įgyvendinant iš Lietuvos Respublikos ir savivaldybių biudžetų remiamus kultūros paveldo skaitmeninimo, sklaidos ir kt. projektus.

LIMIS projektas sudarė galimybes visuomenei plačiai, kad ir virtualiai, atverti duris į  muziejų saugomų vertybių fondus. Užbaigus įgyvendinti projektą, interneto vartotojams duomenys apie muziejuose suskaitmenintas, automatizuotai aprašytas vertybes bus pateikiami ne tik LIMIS portale www.limis.lt, bet ir visų nacionalinių bei respublikinių muziejų, kuriuose įdiegta LIMIS sistema, elektroninių katalogų viešose prieigose – iš viso jų kuriama 19.

Danutė Mukienė,
Lietuvos dailės muziejaus filialo LM ISC LIMIS vedėja, LIMIS projekto vadovė

Straipsnis spausdintas Kultūros savaitraštyje „Literatūra ir menas“ (Nr. 46). Atsisiųsti PDF >

2010 m. rugsėjo 21 d. Brno mieste, Moravijos muziejuje (Čekijos Respublika) veikiančiame Informacinių technologijų taikymo muzeologijoje metodiniame centre (toliau CITeM) įvyko seminaras „Muziejų rinkinių skaitmeninimas, klasifikatorių ir tezaurų kūrimas Lietuvos ir Čekijos muziejuose“.

Seminaro metu CITeM skaitmeninės dokumentacijos metodininkas Davidas Cigánekas Lietuvos dailės muziejaus filialo Lietuvos muziejų informacijos, skaitmeninimo ir LIMIS centras (LM ISC LIMIS) darbuotojams pristatė projektą „Nacionaliniai autoritetiniai įrašai“, mokymų vadovė Marie Kocinová demonstravo daugelyje Čekijos muziejų naudojamą rinkinių apskaitos sistemą DEMUS („Dokumentace a evidence muzejnich sbirek“), o CITeM vadovė Jarmila Podolníková kalbėjo apie centrinį Čekijos muziejų rinkinių registrą, planuojamą kurti integralią muziejų rinkinių valdymo sistemą I3S („Integrovaný systém správy sbírek“) bei viešas prieigas prie rinkinių.

Išsamiau apie seminarą >

Filmavo ir montavo LM ISC LIMIS sistemos inžinierius Ernestas Adomaitis

2010 m. spalio 6 d. – Lietuvos muziejų informacijos, skaitmeninimo ir LIMIS centro organizuotas MUZIEJŲ TREČIADIENIO susitikimas-seminaras „Čekijos muziejų patirtis eksponatų skaitmeninimo srityje“. Seminaras vyko Lietuvos dailės muziejuje (Bokšto g. 5, Vilnius).

Pranešimai:

Plačiau apie 2010 m. rugsėjo 20–25 d. įvykusį išvažiuojamąjį seminarą „Muziejų rinkinių skaitmeninimas, klasifikatorių ir tezaurų kūrimas Lietuvos ir Čekijos muziejuose“ >

Asmenys kontaktams:

Danutė Mukienė, Dalia Sirgedaitė (tel.: (8 ~ 5) 261 9670, (8 ~ 5) 262 1883; el. paštas infolimis.lt)