2016 m. svarbiausiam Europos kultūros paveldo portalui „Europeana“ (www.europeana.eu) iš viso Lietuvos muziejai pateikė duomenis (sklaidai skirtus metaduomenis, susietus su kultūros paveldo objektus identifikuojančiomis skaitmeninėmis bylomis) apie 6 997 muziejuose saugomus kultūros paveldo objektus. Į pagrindinį nacionalinį  kultūros paveldo portalą „ePaveldas“ (www.epaveldas.lt) tokių duomenų buvo pateikta apie 9 986 kultūros paveldo objektus. Šie duomenys į minėtų portalų duomenų bazes buvo teikiami iš Lietuvos integralios muziejų informacinės sistemos (LIMIS), kuria naudodamiesi galimybę kaupti, saugoti ir viešinti sklaidai skirtus duomenis apie muziejuose saugomas vertybes bei juos teikti į kitas nacionalines ir tarptautines duomenų bazes turi visi Lietuvos muziejai.  Išsamiau >

Leidinys (seminarų dalomoji medžiaga), skirtas Lietuvos muziejininkams, dirbantiems ar besirengiantiems dirbti kultūros paveldo objektų skaitmeninimo, skaitmeninio turinio kūrimo, saugojimo, sklaidos srityse.
Leidinį parengė Lietuvos dailės muziejaus filialas Lietuvos muziejų informacijos, skaitmeninimo ir LIMIS centras, įgyvendindamas projektą „Skaitmeninto kultūros paveldo skaitmeninio turinio standartai ir skaitmeninių bylų parengimas archyvavimui“. 

TURINYS

Nijolė Bliūdžiuvienė. Dvidešimt septyni skaitmeninės kolekcijos kūrimo principai. Atsisiųsti >

Donatas Snarskis. Intelektinės nuosavybės teisių pareikštys ir licencijos, taikomos skaitmeninto kultūros paveldo objektams elektroninėje erdvėje. Atsisiųsti >

Rūta Mozūraitė. Skaitmeninių vaizdų tvarkymo bei parengimo archyvuoti dirbant Camera Raw ir Adobe Photoshop programomis pagrindai. Atsisiųsti >

Danutė Mukienė. Skaitmeninio turinio naudojimas kaimyninių šalių muziejuose ir kituose kultūrinio turizmo objektuose. Atsisiųsti >

Skaitmeninimo terminų žodynėlis (Dalia Sirgedaitė). Atsisiųsti >

Skaitmeninimo biblioteka. Nauji leidiniai (Dalia Sirgedaitė). Atsisiųsti >

Leidinį sudarė
Dalia Sirgedaitė

Leidinį nemokamai įsigyti galima
Lietuvos muziejų informacijos, skaitmeninimo ir LIMIS centre (Didžioji g. 4, Vilnius) ir centro organizuojamų renginių metu.

Rėmėjas
Lietuvos kultūros taryba

Apie projektą
„Skaitmeninto kultūros paveldo skaitmeninio turinio standartai ir skaitmeninių bylų parengimas archyvavimui“

Muziejai kviečia susipažinti su nauja mobilia stendų paroda, kurioje panaudotas skaitmeninis turinys, sukurtas šiais metais muziejams įgyvendinant Lietuvos kultūros tarybos ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos remiamą projektą „Skaitmeninis turinys apie Lietuvos valstybės kūrimosi laikotarpį liudijantį dokumentinį paveldą – nacionaliniuose ir tarptautiniuose portaluose“. Parodoje – 23 mobilūs stendai, kiekviename iš jų – vis kita Lietuvos Nepriklausomybės kelią iliustruojanti istorija.

Paroda „Lietuvos Nepriklausomybės kelias: asmenybės, įvykiai“ Lietuvos dailės muziejaus Lietuvos muziejų informacijos, skaitmeninimo ir LIMIS centro patalpose

Vykdydami šį projektą 25 Lietuvos muziejai 2016 m. pavasarį pakvietė šalies gyventojus, įstaigas ir organizacijas pasidalinti savo asmeniniuose ir institucijų archyvuose saugomais dar neviešintais dokumentais, nuotraukomis, rankraščiais, kurie iškalbingai pasakoja apie Lietuvos kelią į valstybingumą ir jo pagrindų stiprinimą nuo XIX a. pab. iki šių dienų.

Projekto metu surinkta, ištyrinėta ir suskaitmeninta daugiau negu 4 tūkst. įvairių dokumentinio paveldo objektų. Didžioji jų dalis buvo aprašyta Lietuvos integralioje muziejų informacinėje sistemoje (LIMIS). Duomenys apie daugiau negu 2 tūkst. objektų yra paviešinti LIMIS portale www.limis.lt, Virtualios elektroninio paveldo informacinės sistemos portale „E. paveldas“  www.epaveldas.lt ir didžiausiame Europos kultūros paveldo portale „Europeana“  www.europeana.eu. 200 atrinktų teminių vaizdų panaudota kuriant mobilią stendinę parodą  „Lietuvos Nepriklausomybės kelias: asmenybės, įvykiai“.

Parodoje pristatomos nuotraukos, kuriose įamžinti ne tik tokie gerai žinomi valstybės ir visuomenės veikėjai kaip Jonas Basanavičius ar Vytautas Landsbergis, bet ir kiti garbūs Lietuvos žmonės, kurie aktyviai dalyvavo tautiniame judėjime, dėjo ir stiprino mūsų valstybės pagrindus įvairiuose šalies regionuose.

Pirmą kartą viešinamos nuotraukos, pasakojančios apie Klaipėdos krašto istoriją ir jo ryšius su buvusia Lietuvos laikinąja sostine iki 1923 m. sukilimo. Jose užfiksuoti 1920–1921 m. vykę pirmieji Mažosios ir Didžiosios Lietuvos visuomeninių ir kultūros organizacijų – Šaulių sąjungos ir Lietuvių meno kūrėjų draugijos – atstovų susitikimai Klaipėdoje ir Kaune. Šiose šiandien jau nebežinomų fotografų nuotraukose įamžintas prof. Tadas Ivanauskas, šaulė Honorata  Ivanauskienė, dailininkas Antanas Žmuidzinavičius, politikos ir visuomenės veikėjas Stasys Šilingas, Mažosios Lietuvos kultūros gyvenimo organizatorius Adomas Brakas ir daugelis kitų iškilių ano metų kultūros, mokslo, valstybės ir politikos veikėjų. Tada, per istorinį klaipėdiečių ir kauniečių susitikimą, ant Rambyno kalno skambėjo patriotinės kalbos, buvo skleidžiamos tautos vienybės idėjos, kalbas sakė Juozas Tumas-Vaižgantas, Vydūnas ir daugelis kitų renginio dalyvių. Vieni iškalbingiausių vaizdų yra iš antrojo (atsakomojo) klaipėdiečių vizito į Kauną. Šiose fotografijose užfiksuoti svečiai ir Kauno gyventojai, geležinkelio stotyje pasitinkantys Mažosios Lietuvos atstovus : atvykstančiųjų – 106, pasitinkančiųjų – pilnas peronas.

Parodos stenduose pateikiama ir paprastų Lietuvos žmonių, ir iškilių asmenų, jų šeimų istorijų. Viena iš jų pasakoja apie pirmojo lietuviškų lėktuvų konstruktoriaus Jurgio Dobkevičiaus svarbiausius gyvenimo faktus, jo aistrą aviacijai ir tai, kaip jo pavyzdys prisidėjo plėtojant aviaciją Lietuvoje.

Kitame stende pasakojama apie tarnybą Lietuvos Respublikos kariuomenės autokuopoje 1927–1928 m. atlikusio kelmiškio Bolio Sabaičio likimą. Atskiras stendas skirtas Mažosios Lietuvos patriarcho Martyno Jankaus šeimai.

Parodoje pristatoma ir Kumečių-Dovydaičių šeimos istorija, atspindinti tūkstančių kitų lietuvių šeimų likimus XIX a. pab. – XX amžiuje. Iš stendo fotografijų žvelgia knygnešys tėvas, sūnus – Lietuvos kariuomenės karininkas, vėliau tapęs tremtiniu ir vėl į Lietuvą pas savo žmoną ir dvi dukras turėjęs galimybę sugrįžti tik po dešimties metų.

Lietuvos Atgimimo laikotarpį parodoje atspindi Molėtų, Plungės, Skuodo muziejų stendai. Juose – nuotraukos iš pirmųjų Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio mitingų, gyventojų piketų, 1989 m. rugpjūčio 23 d. tris Laisvės ir Nepriklausomybės siekusias kaimynines šalis į vieną grandinę sujungęs Baltijos kelias.

Su paroda galima susipažinti internete adresu http://www.ldm.lt/lietuvos-nepriklausomybes-kelias-asmenybes-ivykiai.

Nuo 2017 m. sausio 2 d. paroda keliauja po šalies kultūros ir švietimo įstaigas. Norintieji ją eksponuoti kviečiami registruotis el. paštu info@limis.lt, nurodant pageidaujamą datą.

Lietuvos dailės muziejaus filialo LM ISC LIMIS informacija

Daugiau apie projektą:

Kvietimas gyventojams ir organizacijoms dalyvauti iniciatyvoje

Žiniasklaidoje:

„Lietuvos žinios“

„Alkas“

„Mūsų Ignalina“

„Nauja vaga“, 2017 03 08, p. 1, 3.

Kabelinė TV „Ignet“

„Šiaurės rytai“

„Mano Raseiniai“

„Mano Raseiniai“

„Raseinietis“

„Sėlonija“

„Kaišiadoriečiams“

Lietuvos dailės muziejaus filialas Lietuvos muziejų informacijos, skaitmeninimo ir LIMIS centras lapkričio 29 d. surengė 2 nuotolines paskaitas „Skaitmeninimo srities norminiai dokumentai“, kurioje pristatyti svarbiausi tarptautiniai bei nacionaliniai standartai ir teisiniai dokumentai, susiję su atminties institucijų skaitmeninimo veikla. 

Paskaitą skaitė Lietuvos nacionalinės bibliotekos Informacijos mokslų departamento direktorė dr. Nijolė Bliūdžiuvienė.

Negalėję dalyvauti nuotolinėje paskaitoje, turi galimybę peržiūrėti paskaitos vaizdo įrašą internete:

Nuoroda į vaizdo įrašą kanale „Youtube“: https://www.youtube.com/watch?v=IQpLEMHJrNU

LR Kultūros ministerija ir Centrinė projektų valdymo agentūra maloniai kviečia dalyvauti konferencijoje „Tarptautinis bendradarbiavimas: nauda ir iššūkiai kultūros veikėjų akimis“, kuri vyks 2016 m. spalio 6 d. 10 val. Pirklių klube (Gedimino pr. 35, Vilnius).

Konferencija skirta skatinti tarptautinį kultūrinį bendradarbiavimą ir suteikti platformą kultūros sektoriaus dalyviams dalintis patirtimi ir įžvalgomis tarpusavyje. Pasitelkdami Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo programos „Europos kultūros paveldo kultūros ir menų įvairovės skatinimas“ metu įgyvendintų projektų pavyzdžius, nagrinėsime tarptautinės partnerystės privalumus pradedančioms ir tarptautinėje rinkoje įsitvirtinusioms kultūros organizacijoms, diskutuosime auditorijų plėtrą regionuose bei paliesime kitus, kultūros veikėjams aktualius klausimus.

Konferencijoje pranešimą „Kūrybiški miestai: tarp tradicijų ir inovacijų, vietos vizijų ir tarptautinės dimensijos“ skaitys Europos Komisijos ekspertų grupės, atsakingos už Europos kultūros sostinių atranką ir monitoringą, narys – Jordi Pardo. Didelę patirtį turintis kultūros politikos ekspertas pasidalins savo įžvalgomis apie sėkmingų projektų bruožus bei sąsajas tarp kultūros, miesto planavimo, turizmo, ekonominės ir socialinės plėtros. Lektorius dalyvauja Lietuvos miestų paraiškų tapti Europos kultūros sostine 2022 metais vertinime, tad pranešimo metu pasidalins savo įžvalgomis apie Lietuvos mietų kultūrines ambicijas, galimybes ir vaizdą Europos miestų kontekste.

Į renginį maloniai kviečiame registruotis paspaudus šią nuorodą: www.goo.gl/15RK0u. Registracija bus aktyvi iki 2016 m. spalio 4 d.

Nuolat atnaujinamą informaciją apie renginį sekite EEA Grants Culture Lithuania Facebook paskyroje.