Muziejai kviečia susipažinti su nauja mobilia stendų paroda, kurioje panaudotas skaitmeninis turinys, sukurtas šiais metais muziejams įgyvendinant Lietuvos kultūros tarybos ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos remiamą projektą „Skaitmeninis turinys apie Lietuvos valstybės kūrimosi laikotarpį liudijantį dokumentinį paveldą – nacionaliniuose ir tarptautiniuose portaluose“. Parodoje – 23 mobilūs stendai, kiekviename iš jų – vis kita Lietuvos Nepriklausomybės kelią iliustruojanti istorija.

Paroda „Lietuvos Nepriklausomybės kelias: asmenybės, įvykiai“ Lietuvos dailės muziejaus Lietuvos muziejų informacijos, skaitmeninimo ir LIMIS centro patalpose

Vykdydami šį projektą 25 Lietuvos muziejai 2016 m. pavasarį pakvietė šalies gyventojus, įstaigas ir organizacijas pasidalinti savo asmeniniuose ir institucijų archyvuose saugomais dar neviešintais dokumentais, nuotraukomis, rankraščiais, kurie iškalbingai pasakoja apie Lietuvos kelią į valstybingumą ir jo pagrindų stiprinimą nuo XIX a. pab. iki šių dienų.

Projekto metu surinkta, ištyrinėta ir suskaitmeninta daugiau negu 4 tūkst. įvairių dokumentinio paveldo objektų. Didžioji jų dalis buvo aprašyta Lietuvos integralioje muziejų informacinėje sistemoje (LIMIS). Duomenys apie daugiau negu 2 tūkst. objektų yra paviešinti LIMIS portale www.limis.lt, Virtualios elektroninio paveldo informacinės sistemos portale „E. paveldas“  www.epaveldas.lt ir didžiausiame Europos kultūros paveldo portale „Europeana“  www.europeana.eu. 200 atrinktų teminių vaizdų panaudota kuriant mobilią stendinę parodą  „Lietuvos Nepriklausomybės kelias: asmenybės, įvykiai“.

Parodoje pristatomos nuotraukos, kuriose įamžinti ne tik tokie gerai žinomi valstybės ir visuomenės veikėjai kaip Jonas Basanavičius ar Vytautas Landsbergis, bet ir kiti garbūs Lietuvos žmonės, kurie aktyviai dalyvavo tautiniame judėjime, dėjo ir stiprino mūsų valstybės pagrindus įvairiuose šalies regionuose.

Pirmą kartą viešinamos nuotraukos, pasakojančios apie Klaipėdos krašto istoriją ir jo ryšius su buvusia Lietuvos laikinąja sostine iki 1923 m. sukilimo. Jose užfiksuoti 1920–1921 m. vykę pirmieji Mažosios ir Didžiosios Lietuvos visuomeninių ir kultūros organizacijų – Šaulių sąjungos ir Lietuvių meno kūrėjų draugijos – atstovų susitikimai Klaipėdoje ir Kaune. Šiose šiandien jau nebežinomų fotografų nuotraukose įamžintas prof. Tadas Ivanauskas, šaulė Honorata  Ivanauskienė, dailininkas Antanas Žmuidzinavičius, politikos ir visuomenės veikėjas Stasys Šilingas, Mažosios Lietuvos kultūros gyvenimo organizatorius Adomas Brakas ir daugelis kitų iškilių ano metų kultūros, mokslo, valstybės ir politikos veikėjų. Tada, per istorinį klaipėdiečių ir kauniečių susitikimą, ant Rambyno kalno skambėjo patriotinės kalbos, buvo skleidžiamos tautos vienybės idėjos, kalbas sakė Juozas Tumas-Vaižgantas, Vydūnas ir daugelis kitų renginio dalyvių. Vieni iškalbingiausių vaizdų yra iš antrojo (atsakomojo) klaipėdiečių vizito į Kauną. Šiose fotografijose užfiksuoti svečiai ir Kauno gyventojai, geležinkelio stotyje pasitinkantys Mažosios Lietuvos atstovus : atvykstančiųjų – 106, pasitinkančiųjų – pilnas peronas.

Parodos stenduose pateikiama ir paprastų Lietuvos žmonių, ir iškilių asmenų, jų šeimų istorijų. Viena iš jų pasakoja apie pirmojo lietuviškų lėktuvų konstruktoriaus Jurgio Dobkevičiaus svarbiausius gyvenimo faktus, jo aistrą aviacijai ir tai, kaip jo pavyzdys prisidėjo plėtojant aviaciją Lietuvoje.

Kitame stende pasakojama apie tarnybą Lietuvos Respublikos kariuomenės autokuopoje 1927–1928 m. atlikusio kelmiškio Bolio Sabaičio likimą. Atskiras stendas skirtas Mažosios Lietuvos patriarcho Martyno Jankaus šeimai.

Parodoje pristatoma ir Kumečių-Dovydaičių šeimos istorija, atspindinti tūkstančių kitų lietuvių šeimų likimus XIX a. pab. – XX amžiuje. Iš stendo fotografijų žvelgia knygnešys tėvas, sūnus – Lietuvos kariuomenės karininkas, vėliau tapęs tremtiniu ir vėl į Lietuvą pas savo žmoną ir dvi dukras turėjęs galimybę sugrįžti tik po dešimties metų.

Lietuvos Atgimimo laikotarpį parodoje atspindi Molėtų, Plungės, Skuodo muziejų stendai. Juose – nuotraukos iš pirmųjų Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio mitingų, gyventojų piketų, 1989 m. rugpjūčio 23 d. tris Laisvės ir Nepriklausomybės siekusias kaimynines šalis į vieną grandinę sujungęs Baltijos kelias.

Su paroda galima susipažinti internete adresu http://www.ldm.lt/lietuvos-nepriklausomybes-kelias-asmenybes-ivykiai.

Nuo 2017 m. sausio 2 d. paroda keliauja po šalies kultūros ir švietimo įstaigas. Norintieji ją eksponuoti kviečiami registruotis el. paštu info@limis.lt, nurodant pageidaujamą datą.

Lietuvos dailės muziejaus filialo LM ISC LIMIS informacija

Daugiau apie projektą:

Kvietimas gyventojams ir organizacijoms dalyvauti iniciatyvoje

Žiniasklaidoje:

„Lietuvos žinios“

„Alkas“

„Mūsų Ignalina“

„Nauja vaga“, 2017 03 08, p. 1, 3.

Kabelinė TV „Ignet“

„Šiaurės rytai“

„Mano Raseiniai“

„Mano Raseiniai“

„Raseinietis“

„Sėlonija“

„Kaišiadoriečiams“

Lietuvos dailės muziejaus filialas Lietuvos muziejų informacijos, skaitmeninimo ir LIMIS centras lapkričio 29 d. surengė 2 nuotolines paskaitas „Skaitmeninimo srities norminiai dokumentai“, kurioje pristatyti svarbiausi tarptautiniai bei nacionaliniai standartai ir teisiniai dokumentai, susiję su atminties institucijų skaitmeninimo veikla. 

Paskaitą skaitė Lietuvos nacionalinės bibliotekos Informacijos mokslų departamento direktorė dr. Nijolė Bliūdžiuvienė.

Negalėję dalyvauti nuotolinėje paskaitoje, turi galimybę peržiūrėti paskaitos vaizdo įrašą internete:

Nuoroda į vaizdo įrašą kanale „Youtube“: https://www.youtube.com/watch?v=IQpLEMHJrNU

LR Kultūros ministerija ir Centrinė projektų valdymo agentūra maloniai kviečia dalyvauti konferencijoje „Tarptautinis bendradarbiavimas: nauda ir iššūkiai kultūros veikėjų akimis“, kuri vyks 2016 m. spalio 6 d. 10 val. Pirklių klube (Gedimino pr. 35, Vilnius).

Konferencija skirta skatinti tarptautinį kultūrinį bendradarbiavimą ir suteikti platformą kultūros sektoriaus dalyviams dalintis patirtimi ir įžvalgomis tarpusavyje. Pasitelkdami Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo programos „Europos kultūros paveldo kultūros ir menų įvairovės skatinimas“ metu įgyvendintų projektų pavyzdžius, nagrinėsime tarptautinės partnerystės privalumus pradedančioms ir tarptautinėje rinkoje įsitvirtinusioms kultūros organizacijoms, diskutuosime auditorijų plėtrą regionuose bei paliesime kitus, kultūros veikėjams aktualius klausimus.

Konferencijoje pranešimą „Kūrybiški miestai: tarp tradicijų ir inovacijų, vietos vizijų ir tarptautinės dimensijos“ skaitys Europos Komisijos ekspertų grupės, atsakingos už Europos kultūros sostinių atranką ir monitoringą, narys – Jordi Pardo. Didelę patirtį turintis kultūros politikos ekspertas pasidalins savo įžvalgomis apie sėkmingų projektų bruožus bei sąsajas tarp kultūros, miesto planavimo, turizmo, ekonominės ir socialinės plėtros. Lektorius dalyvauja Lietuvos miestų paraiškų tapti Europos kultūros sostine 2022 metais vertinime, tad pranešimo metu pasidalins savo įžvalgomis apie Lietuvos mietų kultūrines ambicijas, galimybes ir vaizdą Europos miestų kontekste.

Į renginį maloniai kviečiame registruotis paspaudus šią nuorodą: www.goo.gl/15RK0u. Registracija bus aktyvi iki 2016 m. spalio 4 d.

Nuolat atnaujinamą informaciją apie renginį sekite EEA Grants Culture Lithuania Facebook paskyroje.

Žymiąją Kanuto Rusecko „Pjovėją“ nuo šiol galite rasti ne tik Vilniaus paveikslų galerijoje, Lietuvos integralioje muziejų informacinėje sistemoje LIMIS, bet ir paveikslų improvizacijų svetainėje VanGoYourself.com. Portalas kviečia ne tik žavėtis kūriniais iš viso pasaulio muziejų, bet ir dalintis savo sukurtomis jų interpretacijomis.

K. Ruseckas. Pjovėja. 1844. Lietuvos dailės muziejus

VanGoYourself.com improvizacija. Laimutė

Naudotis VanGoYourself paprasta – tereikia išsirinkti paveikslą iš siūlomos kolekcijos, jį atkartoti ar perkurti savaip, nusifotografuoti ir gautą kūrinį paskelbti svetainėje. „K. Rusecko 1844 m. nutapyta „Pjovėja“ šiam projektui buvo pasirinkta dėl to, kad puikiai reprezentuoja Lietuvos dailės muziejuje saugomą Lietuvos XVI–XIX a. dailės kolekciją ir yra vienas žymiausių moters portretų lietuvių tapybos istorijoje. Po EXPO 2015 parodos šis kūrinys tapo puikiai pažįstamas ne tik Lietuvoje, bet ir svetur,“ – pasakoja projekto koordinatorius Lietuvoje Donatas Snarskis.

Kvietimo prisijungti prie tarptautinio projekto Lietuvos dailės muziejus sulaukė 2015-ųjų pabaigoje, internetinėje erdvėje sėkmingai paviešinęs virtualią parodą „Eksponatai, kuriuos verta pamatyti“. Jis tapo 35-uoju muziejumi, pateikiančiu savo eksponatus improvizacijoms šalia Nyderlandų valstybinio muziejaus Rijksmuseum ir Van Gogo muziejaus Amsterdame, Airijos nacionalinės galerijos Dubline, Egipto muziejaus Berlyne, Karališkųjų dailės muziejų Briuselyje, Siksto koplyčios Vatikane, Austrijos nacionalinės bibliotekos ir kitų pasaulio atminties institucijų.

2014 m. startavęs VanGoYourself tapo viena sėkmingiausių tarptautinių muziejinių iniciatyvų. 2015 m. JAV vykusioje konferencijoje Museums and the Web ji pripažinta geriausia virtualia paroda, o Jungtinėje Karalystėje vykusiame konkurse Museum+Heritage apdovanota kaip viena iš geriausių.

Iniciatyva gimė kaip projekto Europeana Creative, skirto suskaitmeninto kultūros paveldo pakartotiniam panaudojimui skatinti, dalis. Projektą koordinuoja organizacija Culture24.

Apie K. Rusecko „Pjovėją“

Kanutas Ruseckas (1800–1860) – vienas ryškiausių XIX a. lietuvių dailininkų. Tai vienas iš nedaugelio to meto menininkų, turėjusių galimybę tobulintis užsienyje – dešimtmetį tapybos jis mokėsi Prancūzijoje ir Italijoje.

Dar gyvendamas Romoje K. Ruseckas susidomėjo buitiniu žanru, kelionių metu jis piešė ir tapė italų valstiečius. Grįžęs į Lietuvą ir keliaudamas po gimtąjį kraštą, dailininkas sukūrė daugybę piešinių, vaizduojančių lietuvių liaudies gyvenimą, šventes ir papročius. Jų pagrindu vėliau gimė paveikslų ciklas. „Pjovėja“ – pirmasis šio ciklo darbas.

Paveikslas iškart išgarsino dailininką ir pelnė žiūrovų simpatijas: ši pakili scena tuomet simbolizavo Rusijos imperijos okupuotos ir caro valdžios prispaustos, rusinamos, bet nepalaužtos lietuvių valstietijos dvasią, o šviesi, šventiška nuotaika nuteikė viltingai. „Pjovėja“ tapo chrestomatiniu paveikslu Lietuvos tapybos istorijoje, net įgijo „lietuviškosios Monos Lizos“ statusą. Kaip ir garsusis Leonardo da Vinci paveikslas, ši drobė yra vienas geriausiai atpažįstamų ir daugiausiai reprodukuojamų lietuviškų moterų portretų.

Nuorodos: http://vangoyourself.com, http://vangoyourself.com/paintings/the-reaper/

Lietuvos dailės muziejaus filialo LM ISC LIMIS inf.