28 Europos Sąjungos valstybių (tarp jų ir Lietuvos) bei Norvegijos kultūros ministerijos ir atminties institucijos, bendradarbiaudamos tarpusavyje ir su skaitmeninio kultūros paveldo platforma „Europeana“, atrinko per 300 meno kūrinių į unikalią kolekciją, padedančią pažinti Europos dailės istoriją.
Nuo Polio Gogeno „Taičio moterų“ (Paul Gauguin, Femmes de Tahiti) iki rumunų tapytojo Štefano Lukiano „Kiažnos gluosnių“ (Ștefan Luchian, Sălciile de la Chiajna)… Kolekcija „Europeana 280“ apima unikalius, žymius ir ne taip gerai pažįstamus suskaitmenintus kūrinius, reprezentuojančius įvairias dailės kryptis – nuo renesanso iki kubizmo. Ši internetu pasiekiama išskirtinė kolekcija yra dalis platesnės kampanijos, siekiančios supažindinti Europos gyventojus su jų dailės paveldu, sudominti juo bei atskleisti bendras Europos šaknis.

„Europeana 280“ iniciatyvos pradžioje Europos Sąjungos valstybių bei Norvegijos kultūros ministerijos, bendradarbiaudamos su muziejais, galerijomis ir bibliotekomis, atrinko bent po 10 kūrinių, prisidėjusių prie Europos dailės istorijos raidos.
Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, peržiūrėjusi iš Lietuvos atminties institucijų gautus pasiūlymus ir atrinkusi labiausiai Lietuvą reprezentuojančius kūrinius, tolesnes su iniciatyva susijusias veiklas koordinuoti pavedė Lietuvos dailės muziejaus filialui Lietuvos muziejų informacijos, skaitmeninimo ir LIMIS centras.
Tarp labiausiai Lietuvą reprezentuojančių kultūros vertybių pateko tokie Lietuvos dailės muziejaus eksponatai kaip Kanuto Rusecko „Lietuvaitė su verbomis“ bei Vytauto Kasiulio „Moteris pas dailininką“. Išsamiau apie „Europeana 280“ >

Apie „Europeana 280“ anglų kalba >

Papildomą informaciją apie iniciatyvą „Europeana 280“ teikia:
Donatas Snarskis: donatas.s@limis.lt
Eleanor Kenny: eleanor.kenny@europeana.eu
Imogen Greenhalgh: imogen.greenhalgh@europeana.eu

Tiems, kas internete tikslingai ieško informacijos apie muziejuose saugomus kultūros paveldo objektus, tikriausiai atsakyti į šį klausimą jau kuris laikas nėra sudėtinga. Be abejo, tai Lietuvos integralios muziejų informacinės sistemos (LIMIS) viešoji prieiga internete – www.limis.lt. Šiame portale nuo 2013 m. yra viešinamas muziejų sukurtas ir į LIMIS duomenų bazes pateiktas skaitmeninis turinys apie skaitmenintas muziejuose saugomas vertybes (eksponatus, muziejų archyvuose, bibliotekose, fototekose, audiotekose, videotekose saugomus kultūros paveldo objektus). Čia galima rasti sklaidai skirtus minėtų kultūros paveldo objektų aprašus ir su jais susietus šiuos objektus identifikuojančius skaitmeninius vaizdus.

Kodėl verta susidomėti šia informacija? Pirmiausia, be abejo, dėl to, kad šiandien tiek Lietuvoje, tiek ir užsienio šalyse nėra galimybės muziejų ekspozicinėse salėse pamatyti visų lobių, kuriuos yra sukaupę ir saugo muziejai. Praktika rodo vienu metu muziejuose eksponuojama vidutiniškai tik 5–10 proc. visų muziejuose saugomų eksponatų, o archyvų, bibliotekų, fototekų ir kitos vertybės į ekspozicijas iš viso dažniausiai nepatenka. Taigi informaciją apie tuos muziejų lobius, kuriuos fiziškai dėl patalpų trūkumo ir kitų aplinkybių Jums yra neprieinama muziejų parodose ir ekspozicijoje, Jūs galite rasti muziejų kaupiamų elektroninių duomenų bazių viešose prieigose. Lietuvoje tokia prieiga yra viena – LIMIS portalas www.limis.lt.

Šiandien LIMIS sistemoje jau yra viešinama informacija daugiau negu apie 112 tūkstančių saugomų vertybių iš daugiau negu 60-ies Lietuvos muziejų.

Portale jau galima rasti daugiau negu 20 tūkstančių pirmąjį fotografijos gyvavimo šimtmetį (1839–1939 m.) sukurtų nuotraukų, kurios padeda geriau pažinti mūsų šalies istoriją, to laikotarpio iškilius mokslo, kultūros ir valstybės veikėjus. Portale plačiai pristatomas buvusio Kretingos grafų Tiškevičių rūmų palikimas, Žemaičių muziejaus „Alka“ išsaugoti stiklo negatyvai. Viešinami ir turtingi Lietuvos senosios Lietuvos ir Vakarų Europos profesionaliosios dailės rinkiniai. Vertingos liaudies meno, numizmatikos, archeologinių radinių kolekcijos.

Plačiai savo eksponatų rinkinius LIMIS portale atveria Šiaulių „Aušros“ muziejus, kuris interneto naudotojams jau pateikia informaciją apie daugiau negu 35 tūkstančius kultūros paveldo objektų. Daug informacijos čia publikuojama ir apie Lietuvos dailės, Lietuvos nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės, Lietuvos jūrų, Lietuvos teatro, muzikos ir kino, Kauno Tado Ivanausko zoologijos, jau minėtas Kretingos, Žemaičių muziejaus „Alka“, Rokiškio krašto, Mažosios Lietuvos istorijos muziejuose saugomas vertybes.

Portalo lankytojų tyrimai rodo, kad jų itin padaugėja pavasario mėnesiais, baigiantis mokslo metams aukštosiose ir bendrojo lavinimo įstaigose. Vis dažniau nuorodos į LIMIS portalą pateikiamos ir studentų baigiamuosiuose bei moksleivių darbuose. Tai rodo, kad nemažai studentų ir moksleivių jau žino, kur ieškoti jiems aktualios informacijos apie muziejuose saugomas vertybes.

Pedagogai, rengdamiesi istorijos, dailės, zoologijos, geografijos, lietuvių ir daugeliui kitų pamokų taip pat jau dažnai neišsiverčia be informacijos, skelbiamos LIMIS portale.

Taigi, tiems, kas dar šio portalo nesurado, verta interneto paieškos laukelyje suvesti jo adresą www.limis.lt ir ateityje nuolat draugauti su LIMIS.

Papildomai duomenys apie reprezentatyviausius, didžiausią išliekamąją vertę turinčius eksponatus ir kitas muziejuose sukauptas vertybes jau per LIMIS yra pateikiama ir nacionaliniam kultūros paveldo portalui „ePaveldas“ www.epaveldas.lt bei svarbiausiam Europos kultūros paveldo portalui „Europeana“ www.europeana.eu.

Internete veikia ir trys Lietuvos muziejų virtualių parodų svetainės: „Eksponatai, kuriuos verta pamatyti“ http://parodos.emuziejai.lt/ , „Lietuvos muziejų lobiai“ http://www.muziejai.lt/lobiai/index.html , „Virtualių parodų sistema“ http://www.muziejai.lt/emuziejai/index.asp .

Išsamiai penkiomis užsienio kalbomis (lietuvių, anglų, vokiečių, prancūzų, rusų) Lietuvos muziejai pristatomi portale „Lietuvos muziejai“ www.muziejai.lt. Šio portalo skyriuje „Virtuali galerija“ http://www.muziejai.lt/Virtuali_galerija/Virtualios_galerijos.lt.asp taip pat yra paskelbta daug muziejų sukurtų virtualių parodų, daugelio muziejų ekspozicijų, istorinę vertę turinčių pastatų, kuriuose muziejai yra įsikūrę, panoraminės nuotraukos. Čia galima rasti ir muziejų virtualių turų, vaizdo reportažų, nuorodas į virtualias parodas, kurias muziejai yra sukūrę savo interneto svetainėse.

Danutė Mukienė, Lietuvos dailės muziejaus filialo LM ISC LIMIS vedėja

Lietuvos standartizacijos departamentas  2016 m. balandžio 14 d. surengė seminarą „Standartų taikymas kultūros paveldo išsaugojimo ir atminties institucijose“.
Seminaro vieta – Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetas (Saulėtekio al. 9).
Dalyvavimas nemokamas, išankstinė registracija būtina.

Seminaro programa >

2016 m. kovo 18 d. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) vyko seminaras-diskusija „Dėl muziejams perduodamų archeologinių radinių aprašymo bei sąrašų sudarymo tvarkos“.

Diskusijų temos:

Įžanginis žodis (doc. dr. J. Genys, MLIM direktorius)

Radinio indentifikavimo ir aprašymo problemos (R. Bračiulienė, MLIM archeologė)

Dėl perduodamų muziejams radinių sąrašų  tvarkos (Z. Juškėnienė, MLIM vyr. fondų saugotoja)

Archeologinėse ataskaitose radinių aprašymo ir radinių sąrašų sudarymo klaidos (doc. dr. G. Zabiela, KPD Mokslinės archeologinės komisijos pirmininkas)

Archeologinių radinių įtraukimo į LIMIS sistemą situacija ir perspektyvos (D. Mukienė, LDM LIMIS centro vedėja)

Muziejuose esančių rinkinių apsaugos, apskaitos ir saugojimo instrukcijos įgyvendinimas ir perspektyvos (E. Striškienė, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų vyriausioji fondų saugotoja)

Išsamiau apie renginį >

Asmuo kontaktams Roma Songailaitė
E. paštas archeologai@mlimuziejus.lt
Tel. (8 46) 21 22 36

Lietuvos dailės muziejaus filialas Lietuvos muziejų informacijos, skaitmeninimo ir LIMIS centras pradeda įgyvendinti projektą „LM ISC LIMIS mobilios skaitmeninimo grupės – Vilnijos krašte“.
Šio projekto metu bus organizuojami išvažiuojamieji seminarai į Vilnijos krašte veikiančius muziejus. Projekto tikslas – kelti muziejų darbuotojų kvalifikaciją, skatinant muziejus aktyviau įsijungti į kultūros paveldo skaitmeninimo veiklas, sudaryti galimybes krašto bendruomenei, naudojantis naujausių informacinių technologijų teikiamomis galimybėmis, gauti aktualią informaciją apie muziejuose sukauptus ir saugomus kultūros paveldo objektus, taip pat padėti muziejams nuskenuoti ir nufotografuoti atrinktus muziejų eksponatus.

Seminarų tvarkaraštis:

Informacija apie projekto įgyvendinimą >

Asmuo ryšiams, projekto vadovė
Skirmantė Kvietkauskienė, Lietuvos muziejų informacijos, skaitmeninimo ir LIMIS centro Skaitmeninimo skyriaus vedėja
Tel. (8 5) 261 20 08
E. paštas: skirmante@limis.lt

Rėmėjas

Apie 2015 m. įgyvendintą projektą „Mobiliosios skaitmeninimo grupės – pagalba regionų muziejams“.

Dienraštis „The New York Times“ praneša, kad Amsterdame įsikūręs Nyderlandų Valstybinis muziejus – Rijksmuseum – šiuo metu imasi koreguoti užgaulius skaitmenintų meno kūrinių pavadinimus ir aprašymus 220 tūkst. eksponatų kolekcijoje. Žodžius, kuriuos europiečiai seniau vartodavo apibūdindami kitas tautas ar žmones, pavyzdžiui, „negras“, „indėnas“, „nykštukas“, pakeis mažiau rasiškai žeidžianti terminologija.

Simonas Marisas. „Young Girl Holding a Fan“ (senasis pavadinimas: „Young Negro-Girl“). 1900. Iš Rijksmuseum kolekcijos.

„Projekto esmė yra nenaudoti vardų, kuriuos baltieji suteikė kitiems“, – sako projekto iniciatorė, Istorijos departamento vadovė muziejuje Martine Gosselink. Pirmaisiais savo gyvavimo metais projektas nebuvo rimtai vystomas. Proveržis įvyko tik prieš keletą mėnesių. Kaip teigia vyresnysis programų vystytojas ir etikos komisijos Tarptautinėje muziejų taryboje (ICOM) sekretorius Raphaelis Roigas, tai pirmas kartas, kai Europos muziejui pavyko suvienyti jėgas siekiant pakeisti skaitmenintų meno vertybių pavadinimus ir aprašymus.

„Dėl konkrečių objektų ar parodų užgaulumo turėjome skirtingų nuomonių. Tačiau, mano žiniomis, tai yra pirmas kartas, kai šitaip atvirai ir pagarbiai vyksta pavadinimų ir aprašymų svarstymas. Mes labai palaikome Rijksmuseum sprendimą“, – sako R. Roigas.

Projekte, kurį muziejus vadina „Kolonijinės terminologijos taisymu“, dalyvauja visi 12 Rijksmuseum Istorijos departamento kuratorių, kurie internetiniame vaizdų kataloge turės atnaujinti aptiktų objektų pavadinimus.

8 tūkst. objektų pristatymai buvo pakeisti dar 2013 m., atidarant muziejų po dešimtmetį trukusios renovacijos. Dėl kelių vaizdų aprašų iki šiol diskutuojama, pavyzdžiui, dėl 1594 m. nutapyto Corneliso van Haarlemo kūrinio „Batšebos maudynės“. Jo aprašyme pavartotu žodžiu „egzotiška“ apibūdinama viena iš dviejų Batšebą maudančių tarnaičių, kuri yra juodaodė.

Muziejus turi 1,1 mln. eksponatų kolekciją, ir tik apie ketvirtadalis objektų yra suskaitmeninta. Per mėnesį atnaujinama apie 200 aprašų, o kiti, tarp jų ir „Indėnai“, laukia savo eilės.

„Mūsų didžiausias rūpestis yra atsikratyti užgaulių apibūdinimų internete“, – sako projekto vadovė M. Gosselink. – „Iki šios akimirkos esame radę 132 aprašymus, kuriuose pavartotas žodis „negras“, ir tai yra gana lengva pakoreguoti. Bet ten yra ir tokių žodžių, kaip „hottentot“ – taip olandai pavadino Khoi žmones iš Pietų Afrikos, olandiškai tai reiškia „mikčius“. Tai labai užgaulu, ir tokius žodžius reikia kaip galima greičiau pakeisti.“

„Yra žmonių, kurie ant mūsų pyksta“, – tęsia M. Gosselink. – „Jie sako: „Kam tai keisti, Rijksmuseum nori būti labai politiškai korektiškas.“ Bet vien tik Nyderlanduose yra milijonas žmonių, kilusių iš kolonijinių kraštų – Surinamo, Antilų, Indonezijos. Vien tai yra pakankamas pagrindas situacijai keisti.“

ICOM atstovo R. Roigo nuomone, apsisprendimas keisti terminologiją yra sunkus, bet teisingas žingsnis. „Sunkiausia užduotis yra rasti pusiausvyrą jautriai atliepiant vaizduojamas bendruomenes ir saugant istoriją. Mano nuomone, tai yra labai sudėtinga pusiausvyra“, – sako jis.

Visą kultūros žurnalistės Ninos Siegal straipsnį rasite čia >>

Parengė Diana Stravinskienė,
LM ISC LIMIS centro administratorė