2011 m. gruodžio 1 d. „Europeana“ paskelbė naują dokumentą – antrą baltąją knygą „Geltonos pienininkės problema: perspektyvus verslo modelis su atvirais metaduomenimis“. Šis dokumentas yra kultūros paveldo ekspertų diskusijų rezultatas (per vienerius metus surengta 20 susitikimų, kuriuose dalyvavo daugiau kaip  200 partnerių). Baltosios knygos pavadinime minimas Jano Vermero darbas „Pienininkė“, kuris saugomas Amsterdamo Rijksmuseum. Muziejaus darbuotojai surado apie 10 000 menkos kokybės geltonų paveikslo kopijų internete. Kaip sustabdyti tokių nekokybiškų kopijų platinimą, sugrąžinti kūriniui tikrąsias spalvas ir ką daryti, kad jo gerbėjai nebeklausinėtų, kodėl muziejaus parduotuvėje parduodamų plakatų ir reprodukcijų spalvos ne tokios ryškios? Rijksmuseum išsprendė šią problemą: internete paskelbė aukštos kokybės skaitmeninį „Pienininkės“ vaizdą su atvirais metaduomenimis, todėl buvo paprasta pateikti nuorodas į jį ir persiųsti. „Atverti savo duomenis – tai geriausia ką galime padaryti, gindamiesi nuo „geltonos pienininkės“, – sako Rijksmuseum atstovai.

Baltoji knyga parengta siekiant atsižvelgti į bibliotekų, muziejų, archyvų ir garso bei vaizdo įrašų saugotojų poreikius. Jiems reikalingas naujas verslo modelis, kuriame būtų įvertintos šiuolaikinių skaitmeninimo procesų teikiamos galimybės, o ne vien įprastiniai savininkų interesai. Ekspertų išvadose teigiama, kad „atvirų duomenų mainai ir atviros sklaidos nauda atsveria grėsmes“. Europos Komisija pasisako už tai, kad viešojo sektoriaus sukurti duomenys turi būti prieinami nemokamai ir tapti medžiaga pažangiam pakartotiniam jų panaudojimui. Tai skatina skaitmeninę ekonomiką, kuria naujas darbo vietas ir teikia socialinę bei ekonominę naudą.

Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja Skaitmeninei darbotvarkei Neelie Kroes pritaria atvirų duomenų iniciatyvai: „Europos kultūros institucijos diskutuoja dėl jų skaitmeninių objektų pakartotinio panaudojimo, pavyzdžiui, viešai prieinamų kūrinių skaitmeninių kopijų ir institucijų sukurtų metaduomenų. Raginu kultūros įstaigas atskleisti savo duomenis ir stengtis, kad viešam naudojimui skirtų kūrinių skaitmeninės kopijos būtų lengvai prieinamos ir panaudojamos pakartotinai. Šiandieną tai būtina tam, kad pasinaudotume naujomis skaitmeninių technologijų teikiamomis galimybėmis. Juk vieša prieiga prie mūsų bendro paveldo, jos nauda visuomenei yra kultūros institucijų gyvavimo prasmė.“

Baltojoje knygoje pateikiama keletas sektinų pavyzdžių. Tai organizacijos, kurios pirmosios palaikė atvirų duomenų  iniciatyvą – Jeilio universitetas, Vokietijos nacionalinė biblioteka, Kembridžo universitetas ir Britų muziejus. Kiti duomenų tiekėjai seka jų pėdomis. Pasirašydami naująją „Europeanos“ duomenų mainų sutartį, 20-ies milijonų „Europeanos“ skaitmeninių objektų tiekėjai prisideda prie atviro licencijavimo ir skatina originalios medžiagos panaudojimą inovacijoms.

„Europeanos“ duomenų mainų sutartis yra pagrindinis „Europeanos“ licencijavimo metmenų (angl. Europeana Licensing Framework) instrumentas. Šis dokumentas paskelbtas 2011 m. gruodžio 1 d. Juo deklaruojama „Europeanos“ pozicija dėl atvirų duomenų, viešai prieinamų duomenų ir vartotojų teisių bei pareigų. Šio dokumento tikslas yra standartizuoti su teisėmis susijusią informaciją ir praktiką. Informaciją panaudoti norintys vartotojai turi žinoti, ko iš jų tikisi institucijos, kurių duomenys pateikti „Europeanai“.

Informaciją pagal 2011 m. gruodžio 1 d. „Europeanos“ pranešimą spaudai parengė
LDM filialo LM ISC LIMIS administratorė ir
atstovė tarptautiniams ryšiams Giedrė Asin Marco