2014 m. kovo 19–20 d. Briuselyje (Belgija) buvo surengtas projekto „Europeana Space“ (pilnas pavadinimas, išverstas į lietuvių kalbą, „Galimybių erdvės kūrybiniam Europeana turinio panaudojimui“) darbo grupės WP4 susitikimas. Lietuvos dailės muziejui jame atstovavo filialo Lietuvos muziejų informacijos, skaitmeninimo ir LIMIS centras Informacinių technologijų ir LIMIS skyriaus „AthenaPlus“ projekto skaitmeninio turinio surinkimo, panaudojimo ir viešinimo specialistė Laimutė Strolytė.

Projektas „Europeana Space“ prasidėjo šių metų vasarį ir tęsis trejus metus. Jo tikslas – pasiekti, kad kūrybinės industrijos pradėtų plačiai ir produktyviai naudoti portale „Europeana“ (http://www.europeana.eu/) sukauptą kultūros paveldo skaitmeninį turinį. Šiuo metu kūrybinėms industrijoms tai daryti kliudo keli faktoriai: problemos, susijusios su turinio intelektinėmis teisėmis, bei prieinamo turinio panaudojimo galimybes iliustruojančių verslo modelių trūkumas. Siekiant pašalinti minėtas kliūtis, numatytas platus asortimentas priemonių, padėsiančių kūrybinėms industrijoms naudotis „Europeanoje“ sukauptu skaitmeniniu turiniu. Šiuo tikslu „Europeana Space“ projektas subūrė draugėn Europos kūrybinių industrijų srityje dirbančius aukšto lygio ekspertus bei technologijų srityje dirbančias įmones, kultūros paveldo sektoriaus ir aukštojo mokslo įstaigas (29 partneriai iš 13-os Europos šalių).

„Europeana Space“ planuoja sukurti tris erdves (spaces): techninę, turinio ir inovacijų. Tai bus fizinės ir virtualios aplinkos, suteikiančios galimybes kūrybiniam kultūrinio turinio naudojimui ir pakartotiniam naudojimui. Į jas įeis: prijungties (online) gairės ir įrankiai, techninė sistema (framework), intelektinių teisių valdymui skirta platforma, programinės įrangos kūrimo seminarai (hackathon / hack days) ir dirbtuvės, skirti turinio tiekėjams, technologiniams partneriams, kūrėjams, pramonės įmonėms įkvėpti ir jiems padėti kuriant naujus servisus ir programas. Be to, kūrybinius verslus skatins ir verslo ekspertų mentorystė bei „inkubacijos“ periodas, kurio metu verslo ekspertai besikuriančius verslus globoja, dalijasi žiniomis ir patarimais. Šešios bandomosios programos (pilot programs) ir trys demonstratoriai (demonstrators) pristatys novatoriškus turinio panaudojimo modelius interaktyviosios televizijos, fotografijos, šokio, žaidimų, spaudos ir kultūrinio paveldo srityse. Plačiai aprėpiantis projekto sklaidos ir tęstinumo planas užtikrins jo metu sukurtų ir pasidalintų gerųjų praktikų paplitimą visoje Europoje.

„Europeana Space“ projektas yra skirtas visiems kūrybinių industrijų sektoriams – nuo turinio teikėjų iki prodiuserių, eksponentų, menininkų ir kultūrinio / kūrybinio turinio kūrėjų, leidėjų, transliuotojų, telekomunikacijos įmonių ir skaitmeninio turinio platintojų. Numatomas projekto rezultatas – ženkliai padidėjęs naudojimasis portalu „Europeana“ bei atsiradusios galimybės kūrybinėms industrijoms ekonomiškai plėstis. Tai pasiekti planuojama kuriant gausaus Europos paveldo skaitmeniniais šaltiniais paremtas tęstines inovatyvias aplikacijas bei servisą.

Projekto „Europeana Space“ dalyviai dirbo darbo grupėse. Viena iš jų – WP4 – atsakinga už minėtų bandomųjų programų (pilot programs) kūrimą (pilnas grupės pavadinimas, išverstas į lietuvių kalbą, „Europeana Space scenarijai: bandomųjų programų (pilotų) kūrimas šešiose teminėse srityse“). 2014 m. kovo 19–20 d. Briuselyje surengtas pirmasis WP4 darbo grupės susirinkimas. Jis vyko vieno iš projekto partnerių – „iMinds“ – biure, Briuselio Vrije universitete (Vrije Universiteit Brussel). Susitikimo metu buvo baigiamas rengti pirmasis darbo grupės dokumentas – D4.1 „Pilotų metodologija ir turinio tiekimas“ (pateikimas numatytas 2014 m. kovo 31 d.) – ir pradėtas rengti kitas – D4.2 „Pilotų koordinavimas – techninio planavimo informacija“. Vienas iš susitikimo tikslų buvo išsamiau pristatyti kiekvieną bandomąją („pilotinę“) programą pagal šiuos kriterijus:

• naudojamos technologijos sudėtingumas;
• turinio šaltiniai, turinio radimo sudėtingumas;
• rinkos segmentų, suinteresuotų tokiu produktu, dydis;
• verslo modelių gyvybingumas;
• investavimo kriterijai;
• pasiruošimas;
• komponentai ir API (Application Programming Interface) sąsajos paveldėjimui;
• naudojami „Europeana“ moduliai;
• sąsajos su kitomis bandomosiomis programomis („pilotais“);
• vartotojų grupės, vartotojų testavimas;
• produkcijos teisės;
• daugiakalbiškumas.

Pasitarimo dalyvius pasveikino ir susitikimą pradėjo WP4 darbo grupės vadovas Peteris Schelkensas („iMinds“). Jis aptarė kriterijus, į kuriuos projekto įgyvendinimo metu kiekvienos bandomosios programos kūrėjai turėtų atkreipti didžiausią dėmesį, t. y.:

• Ar bandomosios programos („pilotai“) yra įdomios rinkai?
• Ką reikėtų daryti, kad jos taptų įdomesnės?
• Kaip yra kuriama programa? (Programinis kodas turėtų būti ne vientisas, o sudarytas iš komponentų, kuriuos vėliau būtų galima iš naujo panaudoti.)

Numatyta, kad įgyvendinant projektą bus analizuojama, kokios identiškos veiklos yra būdingos skirtingoms bandomosioms programoms, ir siekiant, kad tos veiklos nesidubliuotų, projekto partnerių pajėgos bus suvienijamos.

Pirmąją pasitarimo dieną buvo išsamiai pristatytos keturios vadinamosios „pilotinės“ programos: žaidimų, šokio, fotografijos ir interaktyviosios televizijos. Žaidimų bandomąją programą nuotoliniu būdu (per videoryšį) pristatė Alexas Woolneris iš Koventrio universiteto Rimtų žaidimų instituto (Serious Games Institute, Coventry University). Projekto įgyvendinimo metu yra planuojama sukurti tris žaidimus: paprastą, skirtą vaikams, kūrybinį-socialinį, skirtą jaunimui, ir edukacinį, orientuotą į mokytojus ir studentus. Verslo modeliu yra pasirinktas šiuo metu plačiai paplitęs freemium modelis (kai pats žaidimas yra nemokamas, o pinigai uždirbami parduodant papildomas funkcijas ar virtualias gėrybes). Žaidimuose planuojama naudoti judančius vaizdus, todėl numatyta, kad įgyvendinant projektą gali atsirasti šios „pilotinės“ programos ir šokio bei interaktyviosios televizijos „pilotinės“ programos sąsajos. Projekto partneriai, dirbantys su šiomis bandomosiomis programomis, susitarė bendradarbiauti.

Šokio „pilotinę“ programą pristatė Alexandru Stanas (IN2). Šios programos dalyviai planuoja sukurti dvi aplikacijas. Viena iš jų skirta plačiajai visuomenei ir šokio profesionalams. Ji padės mokyti ir mokytis šokti. Kita orientuota į šokio tyrėjus.

Šokis – sritis, kurią nėra lengva archyvuoti ir skaitmeninti. Šokio bandomojoje programoje kuriamos aplikacijos turėtų sudaryti galimybes videoturinyje pažymėti pastabas, jas susieti su konkrečiu laiku ar objektu. Šios programos techniniai tikslai yra parengti šokių judėjimo taksonomiją, paruošti turinį, praturtinti jį anotacijomis, paruošti API sąsają atskiriems komponentams. Įgyvendinant projektą planuojama naudoti freemium verslo modelį, o akademinėms institucijoms bus sukurtos programinės įrangos licencijos.

Fotografijos „pilotinę“ programą pristatė Fredas Truyenas iš Leuveno universiteto (šis universitetas dalyvauja ir „Europeana Photography“ projekte, kurio partneris yra ir Lietuvos dailės muziejus). Šioje bandomojoje programoje yra numatyta panaudoti „Europeana photography“ projekto metu sukauptus suskaitmeninto kultūros paveldo duomenis. Bus naudojama „Blinkster“ aplikacija. Ją kuria projekto partneriai „Eureva“ (Prancūzija). „Europeana photography“ projekto metu Pizoje (Italija) rengiama fotografijų paroda „All our Yesterdays“ (atidarymas 2014 m. balandžio 11 d.). Joje galima išbandyti specialiai parodai pritaikytą „Blinkster“ aplikaciją.

Pirmąją susitikimo dieną užbaigė Danielis Ockeloenas („Noterik BV“), kuris pristatė „Europeana TV“ bandomąją programą. Joje yra vystomi du scenarijai. Pirmasis skirtas Berlyno sienos žlugimo 25-mečiui (šį jubiliejų minėsime 2014 m. lapkričio 9 d.). Bus atrinkti ir į vaizdo dokumentų rinkinį, pritaikytą išmaniajai televizijai (Smart TV), sudėti šiai temai tinkantys vaizdo įrašai. 250 vaizdo įrašų bylų jau yra atrinkta, vėliau turinys bus nuolat papildomas. Antrasis scenarijus orientuotas į vyresnio amžiaus žmones. Juos siekiama sudominti moderniais turinio pateikimo būdais.

Šioje „pilotinėje“ programoje planuojama panaudoti nemažai pažangių technologijų (jau minėtą išmaniąją televiziją, taip pat daugiaekraniškumo galimybes, kuomet turinį galima matyti ir televizijos ekrane, ir planšetiniame kompiuteryje vienu metu. Tai viena didesnių „pilotinių“ programų, su kuria dirba nemažai partnerių. Pasitarimo metu kiekvienas iš partnerių buvo pristatytas, aptarta, kokį turinį šiai bandomajai programai jie pateiks ar kokią techninę dalį atliks.

Antrąją susitikimo dieną buvo pratęstas „Europeana TV“ „pilotinės“ programos pristatymas, o vėliau Joanna Zylinska iš Londono universiteto Goldsmito koledžo (Goldsmiths, University of London) pristatė leidybos srities bandomąją programą, kurios idėja kilo analizuojant, kaip galima panaudoti jau įgyvendinto projekto „Living books about life“ (http://www.livingbooksaboutlife.org/) patirtį. Šiame projekte per vienerius metus buvo sukurta 21 „gyvoji knyga“ (kuruojama, tačiau atvira redagavimui, pakeitimams, skaitytojų intarpams – nuolatos besikeičianti).

„Europeana Space“ įgyvendinimo metu (per trejus metus) numatyta sukurti vieną knygą „Fotomediacijos“, skirtą puoselėti dinaminiams ryšiams tarp fotografijos ir kitų medijų priemonių. Vienas iš „gyvosios knygos“ skyrių bus virtuali paroda, sukurta dabar „Europeanoje“ veikiančio virtualių parodų šablono pagrindu. Knygoje bus dvi atviros zonos: paroda ir mokymosi forumas.

Muziejaus „pilotinėje“ programoje bus dirbama dviem kryptimis: „Toolbox“ programą, orientuotą į kultūrinių institucijų kuratorius, kuria projekto partneris „Museumsmedien“ (Vokietija), o muziejaus lankytojams skirtą „Blinkster“ programėlę – projekto partneris „Eureva“ (Prancūzija).

Pasitarimo metu „Toolbox“ programą pristatė Beatrix Lehmann („Museumsmedien“). Programa orientuota į mažus ir vidutinius muziejus bei memorialus, kurie paprastai neturi pakankamai lėšų, kad patys galėtų susikurti programinę įrangą. „Toolbox“ sudarys galimybę kurti edukacinius vaizdo įrašus ir darbalapius panaudojant „Europeanoje“ sukauptą skaitmeninį turinį bei informaciją iš Vokietijoje esančių partnerių duomenų bazių (tema „Persekiojimas, rezistencija ir deportacija Vokietijoje 1933–1945“). Tai bus kūrybinė programa, prieinama internete. Projekto įgyvendinimo metu bus sukurti gerosios praktikos vaizdo įrašų pavyzdžiai ir trumpi gidai, parodantys, kaip darbo procese galima panaudoti „Europeanoje“ sukauptą kultūros paveldo skaitmeninį turinį.

„Blinkster“ programėlę pristatė Aymenas Abassia („Eureva“). Šią mobiliesiems įrenginiams pritaikytą programą sudaro trys pagrindiniai dėmenys: vaizdų atpažinimas, geolokacija ir socialiniai tinklai. Programėlė jau naudojama Luvro muziejuje (Paryžius), o jos kūrimo tikslas – lengva naudoti programa, gebanti atpažinti bet kokį muziejaus eksponatą: paveikslą, skulptūrą, archeologinį radinį ir kt. Mobiliuoju įrenginiu padarius eksponato nuotrauką, programėlė atpažįsta kūrinį ir pateikia apie jį informaciją, kartu nukreipdama į pagal tematiką susijusius ar to paties autoriaus kūrinius arba kitus to muziejaus eksponatus. „Europeana Space“ projekte „Blinkster“ programėlė bus pritaikyta Lietuvos dailės muziejuje, „Kanut“ restauravimo centre Taline, Senienų muziejuje bei Europos kultūrų muziejuje Berlyne. Kad programa sugebėtų korektiškai atpažinti objektus, turinio teikėjai turės pateikti po 5–6 to paties eksponato nuotraukas, padarytas fotografuojant jį skirtingais rakursais. Ši programėlė taip pat naudojama fotografijos „pilotinėje“ programoje, o kaip ji veikia, demonstruojama jau minėtoje „Europeana Photography“ parodoje, vykstančioje Pizoje.

Numatomos plačios galimybės „Blinkster“ programėlę plėtoti, ją kūrybiškai pritaikyti: galima sukurti rekomenduojamus maršrutus (vartotojai galėtų pereiti muziejų pagal tematinius maršrutus), sudaryti asmeninę knygą (pagal lankytojo maršrutą muziejuje), atlikti patalpų kartografavimą (programėlė apskaičiuotų atstumą iki artimiausių eksponatų, nurodytų, ką galima pamatyti kitoje salėje) ir kt.

Pasitarimo metu buvo nuspręsta pasirinkti pradinį turinio teikėją, su kuriuo bendradarbiaudami technologijos kūrėjai pritaikys šią programą muziejams. Pradiniu turinio teikėju pasirinkta Estijos kultūros ministerija (Eesti väärtpaberikeskus, EVK). Vėliau bus dirbama su kitais turinio teikėjais.

Kitoje pasitarimo dalyje Peteris Schelkensas („iMinds“) ir Antonella Fresa („Promoter“) aptarė D4.1 dokumentą, kuris buvo pakoreguotas atsižvelgiant į pasitarimo metu priimtus susitarimus ir surinktą naują informaciją. Baigiantis pasitarimui vyko apibendrinamosios diskusijos, priminta, kada turi būti užbaigti artimiausi projekto darbai, sutarta į kitą pasitarimą susirinkti gegužės mėnesį Amsterdame.

Laimutė Strolytė
Lietuvos dailės muziejaus filialas
Lietuvos muziejų informacijos skaitmeninimo ir LIMIS centras