2009 m. lapkričio 4–5 d. Rygoje (Latvija), Taline (Estija) LM ISC LIMIS darbuotojai dalyvavo išvažiuojamojoje konferencijoje „Kultūros paveldo skaitmeninimo patirtis Baltijos valstybėse: Latvijoje, Estijoje, Lietuvoje“.

2009 m. lapkričio 4 d.
Latvijos Respublikos kultūros ministerijos valstybinė agentūra „Kultūros informacijos sistemos“ (Ryga).

Dalyvavo:

Lietuvos muziejų informacijos, skaitmeninimo ir LIMIS centro (toliau LM ISC LIMIS) atstovai: vedėja Danutė Mukienė, Informacinių technologijų ir LIMIS skyriaus vedėjas dr. Donatas Saulevičius,  administratorė Giedrė Stankevičiūtė, Metodinio skyriaus vedėja Dalia Sirgedaitė, Informacijos, leidybos ir ryšių su visuomene skyriaus vedėja Irena Endrijaitienė, sistemos inžinierius Ernestas Adomaitis;
Lietuvos dailės muziejaus Informacinių sistemų tarnybos vedėjas Lauras Anusevičius;
Latvijos valstybinės agentūros „Kultūros informacijos sistemos“ atstovai: direktorius Armandas Magonė, direktoriaus pavaduotoja Sandra Ozolina, projekto vadovė Una Balode, sistemos inžinierius Janis Liedinas;
Latvijos muziejų valdybos direktorius Janis Garjanas.

Sistema muziejuose įdiegta nemokamai. Jos savininkas – agentūra „Kultūros informacijos sistemos“. Pirmajame „Jungtinio muziejų nacionalinių rinkinių katalogo“ kūrimo etape taip pat buvo nupirkta muziejams reikalinga skaitmeninimo technika (kompiuteriai, fotoaparatai, skeneriai), kur reikėjo, įvestas internetas, organizuoti įvadiniai kursai muziejų darbuotojams.Konferencijoje dalyvavę Latvijos valstybinė agentūros „Kultūros informacijos sistemos“ atstovai papasakojo, kad bendro visų Latvijos muziejų katalogo idėja Kultūros ministerijoje ir Muziejų valdyboje iškelta dar 1999–2000 metais. Po ilgų svarstymų buvo pasiektas kompromisas ir 2004–2005 m. pradėtas kurti „Jungtinis muziejų nacionalinių rinkinių katalogas“. Tai visiems 110 Latvijos muziejų skirtas bendras elektroninis katalogas. Dabar jau yra baigtas pirmasis katalogo kūrimo ir diegimo muziejuose etapas. Šiuo metu analizuojami pirmojo etapo rezultatai ir planuojamas antrasis etapas. Finansavimas projektui buvo gautas iš valstybės (25 %) ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų (75 %). Toliau tęsti projektą planuojama taip pat su ES pagalba.

Muziejai patys moka už interneto ryšį, o agentūra moka atlyginimą projekto vadovei ir administratoriams. Sistema yra centralizuota, jos reikmėms nuomojami 4 serveriai. Kai kurie muziejai jau anksčiau turėjo savo sistemas, tačiau sukūrus „Jungtinį muziejų nacionalinių rinkinių katalogą“, jie privalo jam teikti duomenis. Dalis muziejų naudojasi ir savo, ir bendru katalogu, dalis atsisakė ankstesnių sistemų.

Latvijos muziejų valdybos direktorius Janis Garjanas paaiškino, kad teikti duomenis katalogui muziejus įpareigoja Muziejų įstatymas. Tai yra privaloma, nes visų nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių muziejų kolekcijos yra nacionalinis Latvijos turtas, o sistemos sukūrimą ir įdiegimą finansuoja valstybė. Muziejai pagal galimybes prisideda prie nacionalinių kultūros vertybių skaitmeninimo ir teikia duomenis bendram katalogui, tačiau kol kas Latvijoje šių darbų tempas nėra greitas. Šiuo metu bendrame kataloge yra apie 300 000 įrašų (iš viso Latvijos muziejuose yra per 5 mln. eksponatų). Nuo 2008 m. sausio 1 d. į šį katalogą turi būti įvedami visi naujai gaunami eksponatai.

Vykdant pirmąjį projekto etapą, mažesni muziejai gavo po vieną kompiuterį, o didieji po 7–8. Projekto vadovai rekomenduoja ir tikisi, kad per metus vienu skaitmeninimui skirtu kompiuteriu bus suskaitmeninta apie 500 eksponatų. Be abejo, ne visuose muziejuose skaitmeninimo darbams pakanka žmogiškųjų išteklių, todėl iškelta idėja apie mobilias skaitmeninimo grupes, kurios atvažiuotų į mažesnius muziejus ir ten atliktų būtinus skaitmeninimo ir katalogavimo darbus.

Kiekvienas muziejus planuoja ir nustato skaitmeninamų eksponatų prioritetus pats, tačiau rekomenduojama pirmiausia atsižvelgti į eksponatus, kurie yra blogiausios būklės ir vertingiausi, taip pat privaloma suskaitmeninti  visus naujai įsigytus eksponatus. Praktika rodo, kad plačiausiai aprašinėjama fotografija.

Projekto vadovė Una Balode pasakojo, kad antrajame „Jungtinio muziejų nacionalinių rinkinių katalogo“, kaip minėta, kūrimo etape planuojami nauji posistemiai: restauratorių, parodų ir leidinių. Šiame etape taip pat bus numatyti vaizdų kopijų skaičiai ir parametrai. Muziejininkams planuojami platesni mokymai apie skenavimą, katalogui reikalingus formatus ir kopijų skaičių. Skeneriai didelių formatų ekponatams nebus perkami – reikiamiems darbams atlikti bus samdomos kitos įmonės.

Paklausus, kaip sprendžiami autorių teisių klausimai publikuojant muziejų eksponatus internete, Latvijos atstovai paaiškino, kad iš autoriaus negavus teisės rodyti kūrinį, jis tik aprašomas kataloge be nuotraukos arba nuotrauka dedama tik į vidinę sistemą, bet nepublikuojama. Atsakomybė dėl autorinių darbų publikavimo tenka patiems muziejams, kurie teikia skaitmeninius vaizdus katalogui. Agentūra jų nekontroliuoja.

LM ISC LIMIS vedėja Danutė Mukienė pristatė Lietuvos patirtį kultūros paveldo skaitmeninimo srityje bei planuojamą kurti LIMIS sistemą. Pasikeitimas patirtimi su kaimynais buvo prasmingas ir naudingas abiems dalyvavusioms pusėms. Latvijos „Jungtinio muziejų nacionalinių rinkinių katalogo“ kūrėjai palinkėjo daug sėkmės ir ištvermės kuriant bendrą Lietuvos muziejų informacinę sistemą.

2009 m. lapkričio 5 d.
Estijos valstybinis restauravimo centras „Kanut“ (Talinas).

Dalyvavo:

Lietuvos muziejų informacijos, skaitmeninimo ir LIMIS centro (toliau LM ISC LIMIS) atstovai: vedėja Danutė Mukienė, Informacinių technologijų ir LIMIS skyriaus vedėjas dr. Donatas Saulevičius, administratorė Giedrė Stankevičiūtė, Metodinio skyriaus vedėja Dalia Sirgedaitė, Informacijos, leidybos ir ryšių su visuomene skyriaus vedėja Irena Endrijaitienė, sistemos inžinierius Ernestas Adomaitis;
Lietuvos dailės muziejaus Informacinių sistemų tarnybos vedėjas Lauras Anusevičius;
Estijos restauravimo centro „Kanut“ atstovai: direktorė Kriste Sibul, Dokumentacijos ir skaitmeninimo skyriaus vedėjas Andresas Uuenis, vedėjo pavaduotojas IT klausimais Martinas Sermatas;
Estijos Respublikos kultūros ministerijos atstovai: ministerijos sekretorius kultūros paveldui AntonasPärnas, patarėja muziejų reikalams Kersti Tiik;
Estijos nacionalinio archyvo atstovai: Estijos istorinių archyvų direktorius Indrekas Kuubenas ir Išsaugojimo skyriaus vedėja Ruth Tiidor;
už MuIS Estijos dailės muziejuje atsakinga vyriausios rinkinių saugotojos padėjėja Mirjam Rääbis.

Konferenciją-seminarą pradėjo Estijos kultūros ministerijos sekretorius Antonas Pärnas, kuris pristatė teisinius skaitmeninimo pagrindus Estijoje. Estijos kultūros ministerijoje klausimai dėl skaitmeninimo atminties institucijose pradėti kelti nuo 2003 m., kuomet veiklą pradėjo darbo grupė, paruošusi pirmąjąskaitmeninimo strategiją. 2004–2007 m. skaitmeninimo strategijoje buvo numatyta sukurti atskirus muziejų, bibliotekų ir archyvų skaitmeninimo kompetencijos centrus. Muziejų skaitmeninimo kompetencijos centru tapo restauravimo centras „Kanut“. Antrojoje strategijoje (2007–2010 m.) numatytas kompetencijų centrų ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo stiprinimas bei nacionalinio kultūros paveldo portalo kūrimas, taip pat prie Estijos kultūros ministerijos įkurta Kultūros paveldo skaitmeninio išsaugojimo taryba.

Estijos skaitmeninimo kompetencijos centrai kiekvienais metais turi pristatyti savo strateginį planą, kiekybinius tikslus, investicijų poreikį. Skaitmeninimo politika orientuota į tai, kad skaitmeninimas vyktų nuolatos, nesitenkinama atskirais projektais.

2006 m. Estijos kultūros ministerija sukūrė veiksmų planą ilgalaikei skaitmeninių duomenų saugyklai kurti. 2008 m. pradėtas bandomasis projektas Estijos Nacionaliniame transliuotojuje. Tai visų atminties institucijų duomenų saugykla, kurią kuria IBM. 2009 m. pradžioje saugykloje atliktas testavimas, o nuo vasaros čia saugomi duomenys.

Estijos dailės muziejaus atstovė Mirjam Rääbis pristatė bendrą Estijos muziejų informacinę sistemą MuIS. Ši sistema kuriama nuo 2005 metų. Prieš tai muziejuose veikė kita sistema – KVIS (sukurta 1992 m.), kurios pagrindas buvo vietinė bazė, įdiegta kiekvieno muziejaus serveryje. Ši sistema netenkino muziejų poreikių, tad pradėta kurti naują, palaikomą internete, ir nediegiamą kiekviename muziejuje. KVIS sukaupti duomenys su nedideliais praradimais buvo perkelti į MuIS.

Naujoji sistema šiuo metu yra labiau orientuota į muziejų darbuotojus, galimos užklausos ataskaitoms sukurti, yra sąsajos su kitomis duomenų bazėmis. Sistemos kūrėjai pripažįsta, kad esama problemų dėl sistemos turinio – struktūravimo ir sisteminimo. Šiuo metu susitelkta į klasifikatorių ir žodynų kūrimą / sudarymą.

Prie bendros sistemos MuIS šiuo metu prisijungę 50 Estijos muziejų, kiekviename jų yra paskirtas už sistemą atsakingas žmogus. Pavyzdžiui, Estijos dailės muziejus į sistemą yra įvedęs apie 10 000 objektų skaitmeninius vaizdus. Estijos muziejai skaitmeninimui techniką perka patys, o kultūros ministerija iš dalies prisideda prie finansavimo.

Taip pat buvo pristatyta virtuali parodų sistema (VNS). Ją administruojantis „Kanut“ centro Dokumentacijos ir skaitmeninimo skyriaus vedėjas Andresas Uuenis teigė, kad tai saugi, lanksti, kiekvienai parodai pritaikoma, patogi vartotojui, turinti „offline“ versiją sistema. Virtuali paroda iš keleto muziejų kolekcijų paprastai paruošiama per dvi savaites, ji nieko nekainuoja, tad yra visiems patogi ir priimtina.

LM ISC LIMIS administratorė Giedrė Stankevičiūtė konferencijoje-seminare pristatė centro veiklą ir struktūrą (Digitization policy of cultural heritage in Lithuania and its implementation in Lithuanian museums), o Informacinių technologijų ir LIMIS skyriaus vedėjas dr. Donatas Saulevičius kalbėjo apie LIMIS kūrimo planus ir perspektyvas (Lithuanian Intergrated Museum Information System (LIMIS): The Concept and Specification).

Estijos ir Lietuvos atstovai, dalyvavę konferencijoje-seminare, sutarė ateityje bendradarbiauti ir dalintis naudingos praktikos pavyzdžiais skaitmeninimo srityje,  vieni kitiems palinkėjo sėkmės darbuose.

Giedrė Stankevičiūtė, Lietuvos muziejų informacijos, skaitmeninimo ir LIMIS centro administratorė

Irenos Endrijaitienės nuotraukos